Pirmą kartą Belgiją pamilau, kai gavau 500 Vokietijos markių baudą. Tada ta suma, manau, atitiko dabartinius 1000 eurų. Akivaizdžiai įsitikinau, koks teisus buvo Rolandas Paksas, garsiai pasakęs „ramus kaip belgas“. Tikrai ramus tas belgas. Įvedė kelių mokestį, nepasirūpino, kad būtų kur susimokėti, medžioja nesusimokėjusius ir ramiu veidu „skalpuoja“. Buvau priblokštas.
Belgijos-Prancūzijos pasienyje esančioje aikštelėje stovėjo kioskas, kuris dirbo ne mūsiškai 24/7, o standartinę darbo dieną. Netekau žado, kai sulaukus ryto, kasininkas ramiai pasakė, kad galima sumokėti kelių mokestį tik su kortele, kurios Lietuvos žmonės tuo metu net sapne dar neregėjo.
Vietiniai vairuotojai patarė grįžti keletą kilometrų į Prancūziją, nes Belgijos pareigūnai labai griežti ir bekompromisiai. Nežinau, kodėl prancūzams belgų kelių mokestis rūpi labiau nei patiems belgams. Bet, kaip sakoma, nuo likimo nepabėgsi ir jo numatytą duoklę anksčiau ar vėliau sumokėsi.
Tuo pačiu reisu nenumatytai ilgiau užtrukau Liuksemburgo šiaurinėje dalyje ir pasikrovęs krovinį įvažiavau į Belgiją. Kaip gerai, kai sienų nėra, bet ką daryti, kai ir nėra, kur kelių mokesčio sumokėti?
Užėjau į barą. Kai paklausiau, kur susimokėti už belgiškus kelius, mielas, ramus belgas pasiūlė kvortą alaus, o apie kažkokias vinjetes (specialūs kvitai, patvirtinantys sumokėtą mokestį) nebuvo nieko girdėjęs. Ką padarysi, važiavau nesusimokėjęs, tikėdamasis tai padaryti artimiausioje degalinėje.
Nepasisekė. Vos įvažiavau į automagistralę, pasigavo. Jokie argumentai, kad ką tik įvažiavau ir pasienyje tėra baras su linksmu belgu, negelbėjo. Pareigūnai šaltu veidu įvardijo sumą – 500 Vokietijos markių. Pabandžiau net Dievo vardu prisiekti, kad esu įstatymams paklusnus pilietis ir pasiruošęs sumokėti, bet nėra kur. Bet pareigūnai pasiūlė palikti mašiną ir pėsčiomis keliauti namo. Teko sumokėti ir toliau važiuoti.
Naujas meilės priepuolis ištiko, kai ši šalis labai susirūpino vairuotojų gerove. Uždraudė miegoti kabinoje ilgiau nei 24 valandas. Ačiū, ponai, šimtą kartų ačiū. Ypač už gresiančią baudą ar net galimybę pasėdėti belangėje, jei užtiks miegantį kabinoje ilgiau nei 24 valandas.
Kaip ir su kelių mokesčiu. Lengva sugalvoti, bet ne taip lengva įgyvendinti.
Vieną penktadienį atvežiau į Belgiją šaldytą produkciją, bet koją pakišo netoli iškrovimo vietos susiformavusi didelė spūstis. Pavėlavau ir likau iki pirmadienio.
Pagal Belgijos įstatymus, aikštelėje stovinčioje mašinoje galiu miegoti tik 24 val., o visą likusį laiką – už kabinos ribų. Kadangi meilužę taip greitai susirasti sudėtinga, tai valdžia atsiuntė porą netoliese buvusių viešbučių adresų. Pirmajame pirmiausia paklausė ne paso, ne ar turiu pinigų, o kur stovės riaumojantis šaldytuvas.
„Šalia viešbučio, nes man reikia kartais patikrinti temperatūrą“, – ramiai atsakiau, padaviau pasą ir demonstratyviai ištraukiau banko kortelę.
„Mielai prašome, bet be birbynės“, – ramiai atsakė belgas ir parodė į duris.
Išėjęs sutikau keletą vietos gyventojų, stovinčių prie mano mašinos.
„Pasiklydai?“ – paklausė draugiškai.
„Ne, atvažiavau miegoti“, – atsakiau taip pat draugiškai. Nemoku vietos kalbos, bet iš vyrukų tono supratau, kad pats laikas nešti kudašių.
Užsukau į kitą miestelį, bet ir iš ten išvarė, nespėjus net nakvynės kainos paklausti. Matyt, iš ano miestelio pranešė apie įstatymams paklusnų, viešbučio ieškantį vairuotoją. Nebebandžiau laimės kituose miesteliuose, o nuvažiavau į artimiausią degalinę, esančią automagistralėje už 30 km.
Puiku! Yra motelis, bet nuo aikštelės, kurioje stovi sunkvežimiai, iki jo – keli šimtai metrų. Kur garantija, kad kas neišjungs šaldytuvo, neišvogs prekių, neišleis degalų ar nepašeimininkaus kabinoje? Eilinėje degalinėje aikštelės nesaugomos.
Iš nevilties kilo mintis priešais mašiną pasistatyti palapinę, nes įstatyme nenurodyta, kad privalau miegoti būtent viešbutyje. Reikės kitą kartą pasiimti ir įsikurti kaip turistui prie krūmelio. Šiais laikais Europoje daug piliečių palapinėse gyvena ir net gauna veltui valgyti.
Tačiau tą kartą palapinės neturėjau, oras buvo vėsokas, nusispjoviau į belgų rūpestį mano gerove ir nuvažiavau 80 km iki Belgijos-Olandijos sienos. Pervažiavau į Olandijos pusę ir niekam nekenkdamas ramiai stovėjau iki pirmadienio.
Pasakykite, ponai, ką gali padaryti Belgijai blogo vairuotojas, miegodamas savo automobilyje ilgiau nei 24 valandas?! Nesuprantu, kokiu tikslu priimtas toks keistas įstatymas ir numatytos griežtos nuobaudos.
Labai karštai pamilau Belgiją, kai Briuselis tapo Europos sostine. Na kaip nemylėti, kai į ją suėjo, subėgo, suvažiavo, suskrido visa Europos šviesuomenė, kuri už visus mus sprendžia, kaip gyventi, ką mylėti, su kuo draugauti, su kuo kariauti, su kuo prekiauti, kuriuos piliečius kokiame kaime apgyvendinti, kuriuos išvaryti.
Šiomis dienomis dar labiau pamilau tą šalį, nes dovanų gavau dėžę. Atidarius apėmė nostalgiškas jausmas. Prisiminiau kaip vaikystėje darbščiųjų rankų būrelyje suklijavome panašų radijo siųstuvą ryšiui su ufonautais.
Pasirodo, ši dėžė su keturiomis ausimis – ne ryšiui su kosmoso gyventojais, o labai gudrus, šiuolaikinis, nepaperkamas elektroninis kelių mokesčio rinkėjas. Nematomais elektroniniais siūlais susijungęs su Briuselio iždu, transporto įmonės sąskaita ir net nemirktelėjęs lupa pinigus už nuvažiuotus kilometrus.
Labai puiku, nebereikės sukti galvos kur susimokėti, bet vieno nesuprantu. Šių dienų technologijos leidžia į mažytę dėžutę sukišti visos šalies informaciją, , o čia iškepė elektroninį blyną, kurį reikia abiem rankomis paimti, įvažiavus į šalį ant lango uždrėbti, elektros srovę prijungti, o išvažiavus blyną vėl nukrapštyti ir į stalčių įkišti.
Liaudiškai pasakius, kaip beždžionė su akiniais. Belgai su savo praėjusio amžiaus technine nostalgija perspjovė visus.
Vairuotojai šią įspūdingą dėžę, primenančią prie lango prikibusį fantastinį vorą, turės prisikabinti nuo balandžio pirmosios. Kas tai? Paskutinis aukščiausių technologijų mados šauksmas ar kažkieno neaiškiais keliais laimėtas neaiškus konkursas?
Susidaro įspūdis, kad konstruktoriai į tą dėžę sukišo visą Europos Sąjungos (ES) protą ir patirtį. O kaip kitaip, juk Europos sostinė – reikia kažkaip išsiskirti.
Dabar kiekvienoje Europos valstybėje yra mokamų kelių, tiltų, tunelių. Kai kur dar reikia mokėti grynais, kortele ar internetu, bet dauguma yra pagaminusios savo, vairuotojų žargonu, elektroninius „pypsius“. Tai labai gerai, patogu, nereikia sukti galvos, kur ir kaip sumokėti, svarbu, kad sąskaitoje būtų pinigų. Ačiū, šimtą kartų ačiū už tai.
Nors dauguma tų apartų, išskyrus belgišką, maži, kompaktiški, bet ir tai, gerbiamieji, pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodys priekinis langas, sukabinus ant jo visos ES valstybių „pypsius“.
Taip ir norisi rėkti – gelbėkite tolimų reisų vairuotojus, o svarbiausia – save. Užkabinus porą tokių aparatų kaip belgiškas, fūristai į trasą žiūrės kaip per tanko liuką, o laiku jūsų nepamatę, jus tiesiog sutraiškys.
Ponai išrinktieji ir inžinieriai, gal laikas būtų sukurti vieną bendrą ES kelių aparatą? Juk jau XXI amžius, o ne viduramžiai, kad keptume tokius blynus.
* * *
Į vilkiko vairuotojo keliamus klausimus sutiko atsakyti vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Vytautas Kleinauskas.
- Ar nuo balandžio Belgijoje įvedamas naujas tolimųjų reisų vairuotojams skirtas aparatas turi būti toks didelis, kad atliktų savo funkciją? – paklausėme „Linavos“.
– Iš tikrųjų, nuotraukoje matomas aparatas yra vienas iš didesnių, naudojamų sunkvežimiuose. Nuo balandžio 1 d. Belgijoje startuoja nauja mokesčių už kelius surinkimo sistema „Viapass“. Mokesčių surinkimą vykdys kompanija „Satellic“, kuri, tikėtina, ir priėmė sprendimą dėl naudojamų aparatų ir jų techninių charakteristikų bei dydžio.
Tokie aparatai, nepriklausomai nuo jų dydžio, yra papildomas darbas vairuotojui, kuris įvažiuodamas į naują šalį turi įsitikinti, kad naudojamas reikiamas aparatas. - Kodėl nėra vieningo ES keliams skirto aparato ir ko reikia, kad jis atsirastų?
– Europos komisija tikėjosi, kad sistema EETS (European Electronic Toll Service) startuos dar 2012 m. Vėliau tikėtasi sėkmės 2014 m., tačiau vieningos sistemos vis dar nėra. Ši sistema ir turėtų leisti naudotis vienu prietaisu įvairiose šalyse, skirtingų operatorių mokamuose keliuose. Tai numatė ES direktyva 2004/52/EC.
Sistemos nebuvimui įtaką daro daug aspektų: nepakankamas įvairių suinteresuotųjų šalių grupių bendradarbiavimas; neišsamūs nacionaliniai teisės aktai ir reglamentavimas daugelyje valstybių narių; atidėtos investicijos, kurių reikia, kad esami rinkliavos įrenginiai atitiktų keliamus reikalavimus.
Taip pat reiktų paminėti ir tai, kad skirtingose šalyse skiriasi mokesčių surinkimo sistemos. Austrijoje ar Italijoje kelių mokesčių įrenginys veikia tik mikrobangų pagalba, Vokietijos kelių mokesčio įrenginys veikia GPS ir mikrobangų principu ir t.t. Kiekviena šalis nori, kad jų įrenginys ir jų sistema būtų „geriausia“, tad susitarti kol kas nepavyksta.
Yra keletas išimčių, bet jos ypatingai vairuotojų „negelbsti“. Vienas aparatas tinka Vokietijos ir Austrijos keliams apmokėti. Analogiška situacija su Ispanijos ir Prancūzijos keliais.
Minėtieji prietaisai (EETS sistema) dėl savo universalumo ateityje gali atlikti ir kitas funkcijas: pagalbos skambutis eismo įvykio atveju, vairuotojų darbo ir poilsio režimo sekimas ir kita.
- Kodėl vairuotojas, būdamas Belgijoje, negali savo vilkiko kabinoje ilsėtis daugiau nei 24 valandas?
– Senosios ES valstybės pastaruoju metu elgiasi vis agresyviau Rytų valstybių atžvilgiu. Įvedami administraciniai apribojimai, kurie riboja konkurenciją Vakarų rinkose. Taip siekiama apsaugoti savo šalies vežėjus, kurie nesugeba konkuruoti su kokybiškas paslaugas teikiančiomis transporto bendrovėmis iš Rytų.
Vienas tokių ribojimų – reikalavimas Belgijoje atlikti kassavaitinį poilsį ne vilkiko kabinoje. Panašus reikalavimas taikomas ir Prancūzijoje. Tačiau šiuos reikalavimus įvykdyti yra sunku dėl infrastruktūros nebuvimo. Reta apgyvendinimo įstaiga gali pasigirti saugoma aikštele, kurioje būtų saugu palikti sunkvežimius su gabenamu kroviniu už kurį atsako vežėjas ir privalo jį nuolatos stebėti.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
