Mano sesutė yra neįgalus vaikas. Jai diagnozuoti elgesio raidos, kalbos sutrikimai, problemos su skrandžiu, o dėl jų sesuo neturi ir priekinių dantukų. Bet tai niekada netrukdė sesutei šypsotis! Ji – laimingas vaikas, mėgsta fotografuotis, turime begalę gražių nuotraukų, kuriose ji šypsosi.
O darželio nuotraukose – liūdnas sesutės veidas. Paklausus, kodėl ji nuotraukose liūdna, auklėtoja pasakė, kad fotografas liepė mergaitei nesišypsoti, nes ji neturi priekinių dantų! Aš likau apstulbusi.
Jei fotografui negraži mano sesutės šypsena, ar jis turi teisę liepti jai nesišypsoti? Jam mergaitės šypsena negraži, bet mums ji – pati gražiausia! Ar toks fotografo elgesys neįvarys komplekso mergaitei?
Paskambinau įmonės „Vilniaus artelė“ direktoriui Vidmantui Karpiui, kad paaiškintų, kas ir kodėl taip pasielgė. Pasirodo, jis pats tądien fotografavo grupės vaikus.
Jis pasakė, kad auklėtoja galbūt ne taip suprato jo žodžius, kad gali atsiųsti besišypsančios mergaitės nuotrauką. Bet man ne nuotrauka svarbiausia!
Svarbiausia – kaip gali toks žmogus dirbti su vaikais? Kaip šis vyras jaustųsi, jei šitaip pasielgtų su jo vaiku?
* * *
Įmonės „Vilniaus artelė“ direktorius V.Karpis tvirtino, jog įvyko nesusipratimas.
„Kaip fotografas gali liept šypsotis arba nesišypsot? Šalia stovėjo auklėtoja. Situacija buvo natūrali: vienoje nuotraukoje vaikas šypsosi, kitoje ne. Paskui išrenkama, mūsų nuomone, geriausia nuotrauka. Ir tiek“, – sakė V.Karpis.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
