Elektra tai nemanau, kad dings, nes ją pagaminti galima įvairiais būdais, bet su internetu kas kita. O kas visgi lauks šiuolaikinių žmonių, jei iš tiesų ims ir nutrūks visas virtualaus pasaulio ryšys?
Ką darys komentatoriai?
Ką darys tie, kurie nori parodyti pasauliui, ką jie šiandien valgė?
Kaip gyvens tie, kurie mėgo viešai skalbti savo šeimos priperstus triusikus?
Kas bus su linkusiais į fanaberiją, kurie savo gyvybę palaiko tik juodindami kitus ir save iškeldami į viršų, kaip kaimietis iškelia mėšlą su šakėm?
Vargas lauks ir delinkventų (teisės pažeidėjų. – Red.). Juk kiek durnelių jie pagauna internete ar kitame telefono laido gale... Juk bus katastrofa?!
Žinoma, kad vėl atgims laikraščių era, bet ką reikės daryti tiems, kurie įpratę komentuoti po straipsniais? Kur jie išlies savo tulžį?
Juk kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį. Pamenat filmuką „Na, palauk“, kai vilkas statybose užlipo ant preso? Kas jam buvo po to, kai nuo to preso nulipo?
Tas pats laukia ir visų, kurie šiandien įprato perskaitę straipsnį tuoj pat komentuoti. Dažniausiai tai nevalingas veiksmas, kuris sukelia drebulį. O jį panaikinti galima tik išliejus save...
Aš, kaip užkietėjęs komentatorius, bijau dėl ateities, todėl sugalvojau pasiūlymą. Kai ateis ta diena, kai nebeliks interneto, būkite geri, spausdinkite laikraščius taip, kad po kiekvienu straipsniu liktų vietos, kur būtų galima parašyti komentarą. Kad ir sau, bet svarbu parašyti.
O gal ne tik sau, gal ir kaimynui bus galima nunešti laikraštį ir parodyti, kaip išdėjau aš vieną ar kitą veikėją į šuns dienas, gal prieš žmoną pasipuikuoti.
Liežuviai plaka, kad prieš kiekvieną katastrofą išnykdavo tarakonai. Gal ir neišnykdavo, bet dingdavo. O dabar jų jau niekur neva nebėra...
Gal jie sulindo į internetą, gal kur kitur, bet katastrofa artėja ir žūtbūt reikia paruošti planą, kuris išgelbėtų komentatorius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.