Kai į JAV zoologijos sode buvusios gorilos aptvarą įkrito 3 metų berniukas ir didžiulis žvėris pradėjo jį tampyti bei svaidyti į orą, darbuotojai padarė vienintelį protingam žmogui suvokiamą žingsnį – nušovė tą padarą. Laimei, vaikas gyvas.
Viskas?
Ne, ne viskas. Kol visi normalūs žmonės džiaugėsi greita darbuotojų reakcija, ką darėte jūs, gyvūnų teisių aktyvistai? Man gėda apie tai net rašyti!
Internete greit pasipylė komentarai, kad reikėjo palaukti, reikėjo beždžionę migdyti, reikėjo ją gražiai „nušnekinti“, o tada bandyti ištraukti vaiką... Kažkam net kilo geniali idėja nušauti vaiko tėvus už tai, kad leido jam artintis prie aptvaro!
Kažkur užsienio žiniasklaidoje skaičiau, kad į aptvarą įkritusio vaiko mama, savo „Facebook“ paskyroje padėkojusi zoologijos sodo darbuotojams už išgelbėtą vaiko gyvybę, buvo taip užpulta žaliųjų nekentėjų, kad turėjo savo įrašą ištrinti.
Apsvaigę nuo gorilos gedėjimo, kai kurie lietuviai pratęsė temą, kai Kauno rajone vaikui įkando gyvatė. Laimė, tai tebuvo angies jauniklis, todėl vaikas liko gyvas.
Bet garbės žodis, girdėjau kolegę sakant: „O kam tą gyvatėlę užmušė? Juk jau buvo įgėlusi, būtų pakakę vaiką patraukti...“
Na, ar ne absurdas?
Kol apsvaigę nuo savo žaliavalgiškų kokteilių bandote susigaudyti, kas čia ne taip, pasakysiu: žmogaus gyvybė – tai ne beždžionės. Jei reiktų rinktis tarp savo vaiko, svetimo vaiko, kaimynės senelio ar benamio ir beždžionės – visada rinkčiausi žmogų.
Bet, pasirodo, su tokia nuomone lieku vieniša tarp geometrine progresija besidauginančių ypatų žaliomis smegenimis.
Tūkstančius metų lindome iš urvų, gaminome ir tobulinome ginklus, mokėmės apsiginti nuo pavojingų žvėrių ir susimedžioti maisto. Dabar jau galime džiaugtis šiokiais tokiais pasiekimais.
Bet atsiranda idiotų, kurie norėtų vėl sulįsti atgal į savo urvą ir ginklą atiduoti „motinai Žemei“. Kaži, ar ginklą šalin mestumėte ir jus į viršų mėtant gorilai? Mielai pažiūrėčiau, kaip žvėris velka jus į savo olą, o jūs rėkiat: „Ne, ne, nešaukit jo, juk tai nykstanti rūšis!“
Dievaži, nešaučiau.
Anksčiau dar buvę normalūs, dabar dauguma tapo tokiais žaliaisiais prietrankomis, kad bjauru žiūrėti. Beždžionė, gyvatė, kas toliau? Atėjo vasara. Gal paliksit savo vaikus nuogus pievoje, kad tik erkės būtų sočios ir laimingos?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
