Man labiausiai patikdavo rasti popierėlius su visureigiais. Tai tapo vaikystės svajone, kurią įgyvendinau jau suaugusi. Kadangi gyvenu ištuštėjusiame kaime, kuris žiemą būna sunkiai pasiekiamas, tai visureigis tapo puikia transporto priemone, padedančia pasiekti civilizaciją ir darbą.
Vairavau jį 8 metus. Žinoma, su metais tik vynas gerėja. Automobiliui metai vertės neprideda, ateina laikas, kai tenka kreiptis į specialistus „gydyti“. O kaip išsirinkti tinkamą autoservisą?
Kaune yra tokia Islandijos gatvė. Net nustebau, kad ten beveik kiekviename pastate ką nors taiso, restauruoja, remontuoja. Autoservisą pasirinkau pagal reklamą šalia kelio, kurioje skelbė, kad jie yra stabdžių lyderiai. O mano automobiliui reikėjo pakeisti stabdžių vamzdelį.
Automobilis buvo paliktas autoservise, o po 3 val. paskambino ir pakvietė jį pasiimti, nes jis... sudegė. Stovėdamas ant remonto duobės, neužvestas, neturintis dujų įrangos. Ir viskas.
Niekas net nebandė ieškoti gaisro kilimo salone priežasties. Tik liepė džiaugtis, kad nesudegė šalia stovėjęs šimtus tūkstančių kainavęs visureigis, sakė, kad jie, meistrai, apsinuodijo dūmais, kad vienas vyriškis net prasikirto žandą, dabar sutinusiu veidu vaikšto, kad jie ištuštino savo gesintuvus.
Sutarties nebuvome pasirašę, nes remontas, dėl kurio varėme mašiną, buvo labai nesudėtingas. Po šio įvykio paprašiau, kad pasirašytume perdavimo aktą. Jie parašė aktą, kad perduoda man automobilį, bet nenurodė, kokia jo būklė. Aš tokio akto nepasirašiau.
Nesutikau išeiti, kol jie neparašys, nes nežinojau, kaip gauti kitokį dokumentą, kuris įrodytų, kad mašina čia buvo atvaryta remontui, o ne šiaip sau pasipuikuoti. Tuomet jie pasakė, kad turi pasitarti. Po pusvalandžio atnešė kitą aktą, kuriame nurodė, kad mašina savo eiga nevažiuoja, nes kilo savaiminis gaisras.
Pasak jų, mano mašina dar nebuvo remontuojama, dar tik buvo ruošiamasi, dar tik išpjautas vamzdelis.
Niekas neatsiprašė, niekas nepasiūlė pagalbos, tik vis pabrėžė, kokią aš Dievo dovaną gavau, kad mano automobilis buvo techniškai netvarkingas, o gal aš pati specialiai viską padariau, kad tik autoservisas nemokamai man jį suremontuotų... ir aš turėčiau džiaugtis, kad kad jie nepateikė man ieškinio už patirtus nuostolius ir tik jų dėka išgelbėtą brangų šalia stovėjusį automobilį.
Finalas toks, kad aš automobilį, kuris į servisą atvažiavo pats, pasiėmiau ne tik su sudegusiu salonu, bet ir neturintį stabdžių. Jaučiausi pažeminta, sutrikdyta, praradusi ne tik transporto priemonę, bet ir vaikystės svajonę.
Mielieji, gal gali atsiliepti „Olmio“ autoservise Kaune remontuoto „itin“ brangaus automobilio savininkas? Noriu atsiprašyti savo automobilio vardu, kad jis (mano visureigis „Hyundai Galooper“) visai nesusipratęs suteikė tiek daug streso jo automobiliui.
Noriu atsiprašyti ir autoserviso, kad išdrįsau savo „techniškai netvarkingą“, brangiai nekainavusį ir niekam džiaugsmo nesuteikusį automobilį atvaryti į jų servisą.
Ir gal kas gali mane, moterį, dirbančią socialinį darbą su tėvų globos netekusiais vaikais, pamokyti automobilio remonto darbų? Nes automobilis man reikalingas kelionei į darbą, o po šios patirties supratau, kad autoservisai skirti tik brangiems ir techniškai tvarkingiems, kurie suteikia daug džiaugsmo.
Kur kreiptis man? Nežinau... Vienintelė išeitis-išmokti pačiai viską padaryti. O negi yra teisinga, kad pridavus remontuoti daiktą, jį atgauni pablogėjusios būklės ir dar turi tuo džiaugtis?
* * *
Autoserviso „Olmio“ l.e.p. direktorius Alvydas Kižys patvirtino, kad toks įvykis buvo, tačiau atsakomybės dėl jo neprisiėmė. Anot jo, automobilis buvo paliktas laukti detalės ir tiesiog užsiliepsnojo.
„Kai mums paskambino, pirmiausia paklausė, kodėl neatjungė akumuliatoriaus, atsakėm, kad jokių virinimo ar su elektra susijusių darbų nedarėm. Tik įsivarėm automobilį į boksą, atsukom seną surūdijusį vamzdelį ir laukėm kito. Ir jis stovėjo, mes daugiau išvis nieko nedarėm.
Kai atvažiavo gaisrininkai, pirmiausia klausė – ką su elektra darėt? Sakau, išėmėm stabdžių vamzdelį ir laukėm. Stovėjo jis apie valandą. Jis buvo užgesintas maždaug per vieną-dvi minutes. Į kiemą išstūmėm automobilį jau, kai atvažiavo gaisrininkai, specialiai nevarėm automobilio iš patalpos, kad negautų deguonies ir nedegtų toliau“, – teigė A.Kižys.
Serviso vadovas tvirtino, kad prisiima atsakomybę už jiems paliktą žmonių turtą, bet ne šiuo atveju, ir klientei niekuo negali padėti. Ar šioje istorijoje „Olmio“ vaidmuo – baigtas? „Taip“, – sakė A.Kižys.
* * *
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Vartojimo paslaugų saugos ir kokybės departamento direktorė Živilė Kazakevičienė teigė, kad paslaugos teikėjas turėtų vartotojui atlyginti žalą, nebent įrodytų, kad ji atsirado ne dėl jo kaltės.
„Tuo atveju, jeigu atliekant automobilio remonto darbus automobilyje kyla gaisras ar automobiliui padaroma kita žala, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui žalą, padarytą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugas teikusios įmonės kaltės.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 21 straipsniu, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas (šiuo atveju – autoservisas) pažeidė jo teises ir interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus.
Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas vartotojui turėtų atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos.
Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo (pvz. atlyginti dėl paslaugų teikėjo veiksmų atsiradusią žalą) arba per nurodytą terminą atsakymo vartotojas negauna, jis turi teisę kreiptis į VVTAT, pateikdamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį vartotojo prašymą.
Jis turėtų būti pagrįstas dokumentais – užsakymo paraiška, darbų perdavimo – priėmimo aktu (jeigu minėti dokumentai buvo pateikti), pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento kopija, atsiradusią žalą patvirtinančius įrodymus, automobilio nuotraukas prieš ir po automobilio remonto darbų, susirašinėjimo su skundžiama bendrove medžiagą ir pan.)“, – atvejį komentavo Ž.Kazakevičienė.
Kaip užsitikrinti saugumą?
Ž.Kazakevičienė taip pat informavo vairuotojus, kad transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarka bei reikalavimai transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims įtvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
Aprašo 9 punkte numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys, prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką, privalo suteikti transporto priemonės valdytojui (šiuo atveju – vartotojui) būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą.
Taip pat pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina; įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui žalą, padarytą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Aprašo 16 punktu, tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodytas techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos.
Techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo į priėmimo–perdavimo aktą papildomai gali įrašyti kitą, jo manymu, svarbią informaciją (pvz., degalų kiekis bake, asmuo, kuriam bus perduota transporto priemonė). Svarbu pažymėti, kad priėmimo–perdavimo aktas įforminamas dviem egzemplioriais.
Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo transporto priemonės valdytojas ir techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo prieš transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų suteikimą. Priėmimo–perdavimo akto vienas egzempliorius atiduodamas transporto priemonės valdytojui (vartotojui), kitas lieka techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prieš palikdamas automobilį remonto darbams atlikti, vartotojas turi reikalauti užpildyti užsakymo paraišką, darbų perdavimo – priėmimo aktą, minėtuose dokumentuose įtvirtinant aukščiau nurodytą informaciją ir užpildžius minėtus dokumentus Apraše nurodyta tvarka, naudotis autoserviso teikiamomis automobilio remonto paslaugomis.
Taip pat svarbu pažymėti, kad Aprašo nuostatų vykdymo kontrolę vykdo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai, kurie turi teisę atlikti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens patikrinimą, taip pat pareikalauti iš techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pateikti užsakymo paraišką bei transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
