Socialinių tinklų lyderiai vienas kitą lenkia radikaliais pasiūlymais: „Suteikime didesnį svorį rinkimuose jaunesniems – jie ilgiau gyvens su priimtu sprendimu“ arba „Įveskime intelekto testą rinkėjams“ ir pan. Daugelis nesusimąsto, kad didžioji problema yra atskirtyje, kurią mes kuriame pastaruosius 25 metus, o britai kūrė kokius 70 metų.
„Brexit“ referendumo kampanijos provincijoje gyvenantis britas kelis pastaruosius mėnesius klausė kostiumuotų Londono politikų, finansų ekspertų ir kito „elito“ argumentų, kodėl Jungtinei Karalystei reikia likti ES. Eiliniam britui buvo postringaujama apie jų šalį pasieksiančias ekonomines problemas, svaro kurso kritimą, finansų rinkų griūtį.
Beveik neabejoju, kad šis britas tuo metu niršo vis labiau – jo vidutiniško gyvenimo dar viena ekonominė krizė labiau jau nesugadins, akcijų biržoje jis neprekiauja – jų kritimas jam nerūpi. Tačiau jis matė galimybę atkeršyti šiems kostiumuotiems dėdėms už tai, kad jie turi viską ir bando pasakyti, kad visi turi jų klausytis. Ir britai atkeršijo.
Savaitgalį su malonumu aptarinės krentančius akcijų kursus ir Londono politikų pralaimėjimą. O pirmadienį ramiai sau eis į fabriką dirbti, kaip tai darė pastaruosius 30 metų, net nesusimąstydami, kad tie akcijų kritimai tuoj nuves prie bankroto jo fabriką.
Nereikia pamiršti, kad tokia atskirtis yra ir Lietuvoje. Vilniuje gyvenančiam elitui kartais nesinori pastebėti tų žmonių, kurie gyvena kitaip. Socialiniuose tinkluose dažnai kyla klausimas: kur tie žmonės, kurie balsuoja už Darbo partiją ar Tvarką ir teisingumą? Kaip, beje, buvo stebimasi, kodėl socialiniuose tinkluose mažai džiaugsmo tarp „Brexit“ šalininkų.
Samprotaujama, kad jie pagyvenę ir internetu nesinaudoja. Deja. Jie pyktį lieja komentaruose ir protestuoja rinkimuose arba referendumuose. Socialiniais tinklais nesinaudoja ne dėl to, kad nemoka – jie nenori.
Jie nenori įsijungę „Facebook“ stebėti savo turtingų draugų eilinių įspūdžių iš naujai atidaryto restorano. Jiems įgriso stebėti pėdų nuotraukas iš blizgančio Balio paplūdimio. Jis pavydi naujai pastatyto namo dailiam Vilniaus priemiestyje ir naujo automobilio. Jie dirba šalia jūsų, jus aptarnauja, skanuoja jūsų prekes, bet kartu jums pavydi ir jūsų nekenčia. Ir suteikus jiems progą, jie balsuoja prieš jus.
Nesvarbu argumentai, nesvarbu gąsdinimai. Jie nori atkeršyti tiems, kuriems pasisekė, kurie labiau stengėsi, kurie savo sėkmę demonstruoja.
Jungtinės Karalystės referendumas parodė tą patį. Blogiausia, kad tai suteiks didesnį pasitikėjimą kitų šalių nuskriaustiesiems, kurie atsiradus progai norės nubausti savo šalių lyderius. Po šio referendumo, Donaldas Trumpas pareiškė, kad tai – pergalė prieš elitą. Baisiausia, kad jo galimybė padaryti tą patį JAV ir laimėti rinkimus yra kaip niekada didelė.
Pridėkime Marine Le Pen planus paimti valdžią ir „ištraukti“ Prancūziją iš ES, kitų valstybių euroskeptikus – turime sprogstamąjį užtaisą, kuris gali sudrebinti pasaulį. O šalia ES yra valstybė, kuri seniai laukia sprogimo, nes yra įpratusi gerti kraują. Ji tikrai pasinaudos ES silpnybėmis.
Baisiausia, kad po „Brexit“ Lietuvą ištiksianti ekonominė krizė gali būti maža problema, lyginant su suaižėjusia Euroatlantinio saugumo architektūra. Reikia tikėtis, kad kaimynai iš rytų nemėgins patikrinti NATO budrumo.
Man pačiam kyla klausimas, ar įmanoma išspręsti šią vis aiškiau matomą atskirtį visuomenėje – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Ar šis eilinių žmonių noras atkeršyti turtingiesiems pavirs naujomis politinėmis bangomis ir iniciatyvomis. O galbūt politikai atsigręš ir pradės spręsti problemas iš esmės?
Eilinis kelių eurų minimalaus atlyginimo didinimas gali nepadėti, reikia radikalių mokesčių, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų reformų. Politikai turi pradėti galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, o ne apie kelis metus. Nes istorija parodė, kad jei turtingieji vis turtėja, o skurdieji vis labiau skursta, ateina revoliucijos, kurios suvalgo savo vaikus.
Kartais sakoma, kad per trečią nepriklausomybę išspręsim visas klaidas. Tegu šis posakis neišsipildo – klaidas reikia spręsti dabar.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
