Užsukau į parduotuvę, nupirkau saldainių dėžutę ir nuskubėjau prie moteryčių. Viena jų turėjo dešimtį skirtingų puokštelių.
Iš karto akį patraukė ryškiaspalvė puokštė iš sodelyje surištų gėlių žiedų. Man net nespėjus paklausti, kiek ji kainuoja, močiutėlė pasakė už ją norinti šešių eurų (!!!). Kiek mažesnės, vieną kurių ir nupirkau, kainavo po 2 eurus. Nuo didžiosios, kurios kaina siekė 6 eurus, jos skyrėsi dydžiu ir gėlių žiedų kiekiu.
Einu sau laiminga su kvepiančiomis gėlėmis rankose ir galvoju – šeši eurai už puokštelę? 20 litų už kelis sodelyje nuskintus ir surištus žiedus? Panašu, kad močiutės tikrai litą sulygino su euru.
Aš visada palaikiau ir palaikau močiutes prekiautojas. Puikiai žinau, kokios mažos jų pensijos ir kad joms nuolat trūksta pajamų vaistams ar gardesniam kąsneliui.
Visada iš jų perku daržoves, vaisius, šviežias uogas. Net gėles įvairioms progoms stengiuosi pirkti iš močiučių, o ne gėlių parduotuvėse.
Ir dar – esu iš tų pirkėjų, kurios niekada nesidera, nes puikiai žinau, kiek pastangų, sveikatos ir laiko jos įdeda miškuose uogaudamos ar savuose daržuose prižiūrėdamos auginamas daržoves.
Tačiau šį kartą susimąsčiau – ar tikrai menka gėlių puokštelė turėtų kainuoti 20 litų ir ar tikrai, jei iki šiol Lietuvoje būtų litai, močiutė įvardytų tokią kainą už nedidukę puokštelę?
Kita vertus, jei gėlės siūlomos tokiomis kainomis, vadinasi, atsiranda tokių, kas perka? Bet ar tikrai vien iš gailesčio ir pagarbos senatvei už kelis gėlių žiedelius reikėtų mokėti neadekvačią sumą?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
