Man niekada nepatiko dirbti kitiems, visada jaučiau, kad esu verslus žmogus ir galiu sukurti savo verslą. Net ir mokykloje sugebėdavau parduoti keletą bananų, kuriuos tėvas parveždavo iš Maskvos, ar tuo metu ką tik atsiradusią „Antulio Donaldo“ gumą.
Dabar aš dirbu jau metus kiekvieną mielą dieną be jokių išeiginių. Verslas iš manęs atima laiką, kurį galėčiau skirti savo šeimai, sau, atostogoms, tačiau aš suprantu,kad tai yra kaina, kurią turiu mokėti.
Daug metų pradirbęs pramogų versle, o po to – vadybininku keliose įmonėse, vieną vasarą gavau patrauklų pasiūlymą ir nusprendžiau paragauti emigranto duonos Norvegijoje. Niekada nebijojau darbo ir stengdavausi jį atlikti puikiai.
Nelengva buvo palikti šeimą Lietuvoje ir vasarą praleisti svetimoje šalyje, tačiau tikslas buvo sutaupyti pinigų ir investuoti juos grįžus į Lietuvą. Tą ir padariau. Nors mėnesinis atlyginimas buvo tikrai nemažas (apie 3500 eurų), tačiau iki visos sumos verslo pradžiai trūko dar nemažai.
Todėl grįžęs į Lietuvą ir pardavęs savo butą pasiėmiau nedidelę paskolą. Investavau viską į verslą, kuriuo tikėjau, tikiu ir tikėsiu.
Savo verslą, susijusį su maitinimu, įkūriau mieste, turinčiame apie 100 tūkst. gyventojų. Įkūriau mažąją bendriją. Pradžia buvo puiki, prekė buvo paklausi, kol visiems tai buvo naujiena.
Kol kiti mano pažįstami slėpė mokesčius, nemušdavo grynųjų į kasą, mokėjo atlyginimus vokeliuose ir galėjo sau leisti atostogas šiltuose kraštuose, aš dariau viską švariai ir sąžiningai. Tačiau ta sąžinė mane nuvedė iki to, kad pradėjau nebegauti iš verslo absoliučiai jokių pajamų elementariam pragyvenimui.
Tai truko mėnesį, du, tris, o šiuo metu – jau ir pusę metų. Ypač tai pasijuto tapus PVM mokėtoju. Mūsų šeimos pajamos šiuo metu yra 240 eurų (žmonos motinystės išmoka ir atlyginimas už trečdalį etato), iš kurių tenka išgyventi 3 asmenims. Ir visai nesvarbu, ar aš gaunu atlygį iš įmonės, ar ne, privalau susimokėti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios bendrai sudaro 137 eurų. Tad mums šiuo metu lieka pragyvenimui apie 100 eurų.
Daug metų pradirbęs pramogų versle niekada nejaučiau pinigų stygiaus, tačiau tapęs verslininku supratau, kas tai yra. Šiuo savo pasakojimu noriu perduoti žinią panašiems savo likimo broliams ir sesėms, kurių tikrai yra mūsų valstybėje.
Nors dabar aš esu tiek fiziškai, tiek psichologiškai pavargęs ir slegiamas skolų, tačiau tuo pačiu suvokiu, kad įgavau patirties, kuri yra neįkainojama. Todėl ir jus, panašaus likimo žmones, skatinu išnaudoti tą sukauptą patirtį kitose svajonėse.
Pabandysiu viską parodyti skaičiais. Įsivaizduokite, kad jūsų nedidelė įmonė (mano atveju tai – mažoji bendrija) su 4 darbuotojais generuoja 5000 eurų mėnesinę apyvartą. Iš šios sumos atimkime 4 darbuotojų atlyginimus – 1200 eurų (nors jie verti tikrai daugiau). Taip pat mokestį Sodrai ir Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 650. Lieka 3150 eurų.
Paskolos mėnesinė įmoka – 300 eurų. 250 eurų už buhalterines paslaugas. 1300 eurų kainuoja produkcija, reikalinga norint pagaminti gaminius. Dar 400 eurų mokesčiams už elektrą, vandenį, telefoną ir kitką. 550 eurų už patalpų nuomą. Mums lieka 350 eurų. Prisiminę 21 proc. PVM ir jį sumokėję dar liekate skolingi valstybei…
Prieš pradėdamas verslą banko sąskaitoje turėjau pakankamai pinigų pragyvenimui, turėdavau atostogas, laiko, skirto šeimai. Buvau neblogos nuotaikos, pilnas optimizmo ir tikėjimo šviesia ateitimi.
Šiandien mano banko sąskaita tuščia, aš neturiu nei laiko, nei pinigų atostogoms, dažnai esu nepakenčiamas aplinkiniams dėl prastos nuotaikos, esu skolingas ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir keletui draugui, iš kurių skolinuosi pinigų pragyvenimui. O sunkiausia, kai kartais aplanko pamąstymai apie pasitraukimą iš šio gyvenimo. Juos kiek įmanydamas stengiuosi vyti šalin, bet nežinau, ar dar ilgai pajėgsiu tai daryti...
Noriu palinkėti stiprybės smulkiesiems verslininkams laviruojant valstybės mokesčių labirintuose. Ir žinokite, kad ir kaip būtų sunku – laikas, kurį skyrėte verslui, nėra beprasmis. Jūs įgyjate tokios patirties, kurios nenusipirksite už jokius pinigus. Sėkmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
