O istorija tokia: su vyru gyvename jau daugiau kaip 10 metų kartu. Abiem apie 40. Viskas lyg ir gerai būna, kol neatvažiuojame aplankyti jo tėvų. Gyvename kitame mieste, tad atvažiavę visada liekame nakvoti.
Prieš porą dienų, kol buvau išvažiavusi šio bei to į parduotuvę, vyras sutiko savo draugus, o kartu ir kažkokias „vaikystės“ drauges. Prasidėjo balius, alus ir sidras tekėjo upeliais. Aš tame nedalyvavau, nes man reikėjo prižiūrėti vaikus.
Kompanija maždaug tokia: visi vyrai vieniši, o draugės išsiskyrusios. Vienintelis vedęs vyras – jis.
Jau prieš vidurnaktį matydama, kad jis vis dar negrįžta, parašiau sms ir paprašiau grįžti namo. Žinutes vyras ignoravo. Iš 6 buvusių ten žmonių galiausiai liko tik juodu – mano vyras ir jo vaikystės draugė. Ką darė ir iki paryčių, ką kalbėjo, nežinau.
Kitą dieną iškėliau sceną. Ko vedusiam vyrui iki išnaktų sėdėti su kaimo bobom, kai jis žino, kad žmona namie nervinasi? Klausiau, kodėl ignoravo mano žinutes ir negrįžo namo? Sakė, kad užsikalbėjo ir nematė, kad parašiau.
Dabar mes susipykę ir nebendraujame. Aš juo nepasitikiu ir nežinau, ar galėsiu ateityje. Noriu paprašyti patarimo, kaip elgtis? Yra čia ko nervintis ar ne?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
