Ypač, kai paprasčiausiai pasiunčia toli: „Eik tu nuo mano galvos! Eik tu kur nors labai toli!“
Po to atsiprašo, žinoma. Po kokios savaitės. Vaikšto visą tą savaitę surūgęs, pageltęs. Šiaip mano vyras nei geria, nei rūko, nesitranko. Visuomet lipšnus, rūpestingas, namuose mums nieko netrūksta. Esu mylima ir myliu jį.
Išskyrus tam tikrais atvejais, kurių suprasti niekaip negaliu, todėl jo pykčio išsiveržimams negaliu pasiruošti, kerta lyg šūvis iš už kampo, nugriaudėja it teroristo bomba kokią nors gražią dieną.
Atrodo, viskas prasideda puikiai. Greitukas ryte, nes vakare intymumo pakęsti negaliu, mat po darbų, vaikų norisi tik miego. Vyro darbas ne valandinis, pats sprendžia, kiek skirti darbui, – bet kuriuo atveju uždirba tikrai gerai. Todėl galime sau leisti laisvalaikį pasiskirti kada šauna į galvą. Kalbu apie vasarą, kai vaikai pas močiutę ar stovyklose.
Bet net ir taip idiliškai gyvenant jam kartais „užplaukia“. Dažniausiai, kai darbe kas nors nepavyksta. Grįžta namo, tyli, pradeda kabinėtis prie visokių menkniekių: indai neplauti, daiktas ne ten padėtas, dulkės kažkur, į kurias jis, būdamas geros nuotaikos, niekada nekreipia dėmesio.
Tada įsitempiu visa, tokia laukimo būsena, lyg audros belaukiant. Domiuosi budizmu, todėl bandau nuraminti vyrą, bet jis virsta kažkokiu užsispyrusiu stuobriu, neprieisi. Nesikalba, nepasakoja nieko. Eina į savo darbo kambarį sukandęs dantis, užsidaro lyg kokioje oloje.
Atnešu arbatos ar sumuštinių, klausiu, ar viskas gerai. Tas tuojau sako, kad palikčiau jį ramybėje. Velnias, šokinėju aplink jį lyg apie kokį kūdikį, o jis vis dar nepatenkintas!
Bet tokia diena dažniausiai praeina be jokių išsišokimų iš jo pusės. Tie jo protrūkiai (reti, bet būna) trenkia lyg žaibas vidurį saulėtos dienos. Nei iš šio, nei iš to, kažką man ne taip jam pasakius, staiga pasiunčia mane toli. Ir po to savaitę tyli, kol ateina vos ne šliauždamas atsiprašinėti, matyt, tada, kai manęs nori. Atleidžiu eilinį kartą lyg paskutinė kvailė. Sakau sau, kad šis siuntinėjimas paskutinis, daugiau netoleruosiu.
Bet, bet... kai tai labai retai nutinka, pamirštu ir vėl lyg naujai įsimylėję esame.
Kalbėjausi su artimiausia drauge apie tai, nes vyras nenori net girdėti jokių pokalbių šia tema. Draugė siūlo kreiptis į psichologą, bet gėda, to dar betrūko pas psichologą sėdėti ir svetimam dūšią atverti! Su drauge lengviau, pasikalbi ir atslūgsta. Suprantu, kad tai mano savigarbos klausimas, kiek aš leisiu save žeminti. Kita vertus, kartą pažemina, o daugybę dienų aukština...
Bet kai vieną dieną jis vėl mane pasiuntė, pasakiau: „Gerai, ta kelionė, į kurią mane siunti, yra dešimties dienų ilgio. Miegosi vienas dešimt dienų. Pakanka man, esu subrendusi, tikrai graži moteris, niekas daugiau manęs niekur nesiuntinės. Rodyk pagarbą arba iki gyvenimo pabaigos lovoje manęs nematysi ir aplink tave lyg kokį kūdikėlį nešokinėsiu.“
Ir ką jūs manote? Po savaitės jau sparnus aplink rėžia, gėlytės, bučinukai. Bet neprisileidžiu. Vieną rytą pusnuogė savo kambaryje stoviu, ateina gražuolis, šnervės plačios lyg kokio eržilo, akys spindi, matau, kad gėrisi manimi.
Atsistojau už staliuko, tas iš paskos ir taip 50 ratų mažiausiai. Na, perdedu, kelis ratus aplink stalą.
Sakau: „Neliesk, esu kelionėje, liko dar trys dienos ir tavo atsiprašinėjimai įkyrėjo iki gyvo kaulo. Nebenoriu būti siuntinėjama lyg kokia gatvės merga kažkur. Kentėk dabar, tvarkykis su savimi, eik pas draugus, aiškinkis. Prisipažink, kad savo mylimą žmoną kažkur siunti supykęs. Ne ką nors, o savo nuosavą žmoną, tavo vaikų motiną. Nesu feministė, bet siuntinėjimai turi baigtis. Nesibaigs, pasiusiu tave patį į pasaulio galą.“
Užtrenkiau jam duris prieš nosį, ir tiek.
Todėl mano patarimas jums, moterys: nesileiskite siuntinėjamos net ir gražiausia forma. Nusileisite, tapsite šliurėmis, matrasais, bet ne žmonomis, kurias gerbiama už meilę, atsidavimą. Tikriausiai vyrai mano, kad jeigu atsidavusi, tai jau visam gyvenimui, galima elgtis, kaip nori. Negalima, ir tiek.
Taip kad lauk, vyreli, dar keletą dienų, kol sugrįšiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
