Penktadienio vakarą, po darbo, turėjau autobusu nuvykti iš Vilniaus į Panevėžį. 19 val. 20 min. išvažiavau iš Vilniaus kompanijos „Busturas“ autobusu. Jo maršrutas: Vilnius – Ukmergė – Panevėžys – Pakruojis – Šiauliai.
Pavažiavus porą kilometrų nuo Vilniaus autobusas sugedo. Vairuotojas visiems pranešė, kad toliau nebevažiuosime. Tuos, kurie važiuoja į Ukmergę ar Panevėžį, atvažiuos nuvežti kitas autobusas, o vykstantiems į Pakruojį ar Šiaulius – neaišku, ką daryti. Jis teigė, kad iš Šiaulių dabar joks autobusas tikrai neatvažiuos mūsų paimti.
Taip pat vairuotojas visiems grąžino sumokėtus pinigus ir pasiėmė įsigytus autobuso bilietus. Išlipome laukti žadėto kito autobuso. Kiek palaukę žmonės sujudo ir patys pradėjo skambinti draugams ar giminaičiams ir prašyti, kad juos pasiimtų. Kiti ėmė stabdyti pakeleivingas mašinas.
Praėjus valandai paklausiau vairuotojo, kada atvažiuos kitas autobusas, kuris nuveš mus į Panevėžį. Vairuotojas atsakė, kad joks autobusas neatvažiuos. Buvau apstulbusi. Dar paklausiau, ar jis juokauja. Vairuotojas atsakė, kad nejuokauja, ir ramiai paaiškino, jog dabar stabdysime pakeleivingas mašinas ir prašysime, kad kas nors pavežtų.
Buvau šokiruota. Netrukus kažkas sustabdė automobilį, vykstantį į Panevėžį. Aš ir dar 3 žmonės išvykome su jo vairuotoju.
Po šio įvykio kyla klausimas, kokias garantijas turi keleiviai, vykstantys viešuoju transportu? Kokia yra transporto kompanijos atsakomybė sugedus autobusui? Ar neturėtų transporto kompanija pasirūpinti keleivių nugabenimu iš taško A į tašką B?
Kodėl šiuo atveju patys keleiviai turėjo ieškoti būdų, kaip grįžti, ir svetimi žmonės, sustoję pavežti, sprendė kilusią problemą? Ar neturėtų būti taikomos kompensacijos už sugaištą laiką? Būtų įdomu išgirsti transporto kompanijos „Busturas“ paaiškinimą.
* * *
Įmonės „Busturas“ eksploatacijos direktorius Vilius Laužikas tvirtino, jog vairuotojas priėmė tinkamus sprendimus.
„Pagrindinis juridinis dokumentas – Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, patvirtintos LR susisiekimo ministro 2011.04.13 įsakymu Nr. 3-223, reglamentuoja tik atsiskaitymą už bilietus (p. 43). Pagal mūsų bendrovės vidaus norminius aktus autobuso gedimas maršrute yra traktuojamas kaip ypatingas įvykis.
Darbuotojams nurodyta, kad pirmiausia turi būti organizuojamas keleivių kelionės pratęsimas. Laiške aprašomas atvejis sudėtingesnis tuo, kad sugedęs autobusas buvo absoliučiai paskutinis, važiavęs ta kryptimi tą dieną.
Vairuotojas, įvertinęs situaciją ir pasitaręs su dispečerine tarnyba, priėmė vienintelį teisingą sprendimą – grąžinti pinigus už nenuvažiuotą atstumą, stabdyti pakeleivingus automobilius ir prašyti, kad jie parvežtų keleivius.
Būtent vairuotojas tai atliko, ir laiko atžvilgiu keleiviai smarkiai nenukentėjo. Visi kiti galimi variantai (nusiuntimas kito autobuso iš Šiaulių arba samdymas iš Vilniaus) būtų užtrukę gerokai ilgiau.
Įmonės „Busturas“ administracijos nuomone, vairuotojas laiške aprašomu atveju elgėsi tinkamai ir taikyti drausminio poveikio priemonių nėra pagrindo.
Bendrovės vardu atsiprašome visų, važiavusių aptariamuoju reisu, už kelionėje patirtus nemalonumus. Dedame ir dėsime visas pastangas, kad panašūs atvejai nesikartotų, bet nuo netikėtų gedimų niekas nėra apsaugotas“, – apgailestavo V.Laužikas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
