Ar jie teisūs? Drįsčiau suabejoti.
Savo laiku teko net po mėnesį praleisti prie Juodosios jūros Kryme ar Kaukaze, o atsivėrus sienoms į Vakarus, – prie šiltos Viduržemio jūros Ispanijoje, Turkijoje ar Izraelyje. Tačiau man nėra nieko mielesnio už mūsų gintarinę Palangą.
Manau, jog poilsio kokybė priklauso ne nuo vietos, o nuo mūsų pačių. Ne veltui sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Vienam patinka drybsoti prie šiltos Viduržemio jūros ir naudotis „viskas įskaičiuota“, o kitas mėgsta plaukioti audringoje Baltijoje, gamintis maistą pats ir užsiimti aktyviu poilsiu.
Rugpjūčio 13 d., šeštadienis, 7 val. ryto. Jau iš vakaro į automobilį sukrauta visa manta ir prikabinti dviračiai. Riedame dar mieguistomis sostinės gatvėmis.
Rytas gražus. Beveik giedra. Saulė nedrąsiai žvelgia iš po debesėlio. Važiuoti anksti ryte labai gera, nes kelias laisvas. Niekas dar nenardo iš vienos eilės į kitą, nerodydamas posūkio signalų, sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Maloniai nustebino ir nudžiugino tai, jog šiemet tik vienoje vietoje remontuojamas kelias. Spidometro rodyklę laikome ties 110 padala. Mano manymu, tai optimalu ir pakankamai ekonomiška.
Idilė baigėsi ties Raseiniais. Pradėjo lynoti, o netrukus reikėjo įjungti jau antrą stiklų valytuvų režimą. Žemė susimaišė su dangumi. Toks vaizdas, kad skrendi lėktuvu kažkur debesyse. Matomumas – vos keli metrai.
Nepaisant to, kai kurie patrakėliai pro šalį prašvilpia 150 kilometrų per valandą greičiu. Jie nesuvokia, kad toks greitis ir balos ant asfalto gali nuvesti į pražūtį. Netrukus mūsų mintys pasitvirtino. Vienas toks „drąsuolis“ jau kiurksojo prie atsitrenkusio į kelio aptvarą sudaužyto automobilio...
Po 3 val 40 min. mes jau vietoje. Kadangi kambarys atsilaisvins tik 12 valandą, dar turime laiko nueiti prie jūros, kuri visai netoli. Kambarys nemažas. Yra televizorius, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė ir dušo kabina. Be to, netoliese virtuvėlė, kuria galėsime naudotis.
Dienotvarkė tiksli: keliamės septintą, bėgame prie jūros, maudomės ir darome mankštą. Po to dušas ir pusryčiai. 8 val. 30 min. išvykstu dviračiu Klaipėdos link, o žmona skaito knygą. Apie 11 val. abu važiuojame į pliažą. Ne čia prie tilto, o apie 3 kilometrus Klaipėdos link. Ten švari jūra ir mažai žmonių. Čia įsikūręs neoficialus nudistų pliažas.
Labai keista pas mus tvarka: yra bendri, moterų ir vyrų pliažai. Matyt, puritoniškumas dar giliai mumyse įleidęs šaknis. Tuo tarpu Vakaruose tėra dvi pliažų rūšys – bendri ir nudistų.
Pliaže būname apie 15 val. Po to pietūs ir trumpas poilsis. Po pietų vėl leidžiuosi į kelionę. Reikia pastebėti, kad Klaipėdos krašte puikūs dviračių takai, ko negalima pasakyti apie sostinę, ypač apie taką Santariškės – Europos parkas, kuriuo tenka kasdien važinėti. Mano nuomone, tai ne dviračių takas, o nesusipratimas. Gėda sostinės valdžiai! Kad būtų vaizdžiau, palyginimui pateikiame porą nuotraukų.
50 km atstumą į Klaipėdą ir atgal įveikiu per 2,5 val. Šių metų rekordas – 25 km per 1 val 7 min. Galiu pridurti, kad dviratininko greitis (o automobilio kuro sąnaudos) priklauso nuo vėjo krypties.
Verta pastebėti, kad daugelis dviratininkų nemoka racionaliai važiuoti. Dažniausiai šeimos nariai važiuoja greta vienas kito. Tai klaida, kuri neretai baigiasi susidūrimu posūkiuose su priešais atvažiuojančiu. Kita vertus, taip važiuojant, veltui eikvojamos jėgos. Važiuojančiam iš paskos daug lengviau minti pedalus.
Palanga keičiasi, tačiau ne taip greitai ir ne ta linkme, kaip norėtųsi. Kol kas dar nėra ir nežinia kada bus įrengtas uždaras baseinas su jūros vandeniu, kad būtų galima maudytis visus metus.
Džiugu, kad Basanavičiaus gatvėje jau nebesigirdi baisios mūsų kaimynų muzikos. Labai daug pramogų, tačiau jos per daug brangios. Pavyzdžiui, išsinuomoti tokią rato formos dvivietę el. važiuoklę valandai kainuoja 20 eurų, o motorolerį – dar brangiau. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad galima apsieiti ir be jų.
Ponui K.Grubliauskui, kurio rašinys kupinas sarkazmo ir sveiko humoro, galiu pridurti, jog man nesvarbu, koks bus Palangoje oras, ar švies saulė. Kaip žinia, per didelė saulės radiacija žmogui gali sukelti rimtas odos ligas. Maudausi jūroje bet kokiu oru. Iš kelionės dviračiu porą kartų sugrįžau šlapias iki paskutinio siūlelio. Ir nieko, nei peršalau, nei susirgau.
Tiesa, tualetų nei mokamų, nei nemokamų ten, kur mes maudėmės, nėra. Tačiau yra miškas, o gamta, kaip žinia, greitai susidoroja su visomis žmogaus atliekomis (išskyrus stiklą ir plastiką). Ponui Grubliauskui patinka ten, kur viskas įskaičiuota ir kur nuolat šviečia saulė, o man gera ir gimtinėje, kurios klimatas man labiau prie širdies, nes čia yra net keturi nuostabūs metų laikai.
Maistui išleidome palyginti nedaug eurų, nors valgėme kokybišką maistą, tokį, kokio organizmas reikalavo. Be įprastinių produktų – duonos, bulvių, mėsos ir daržovių – pirkome sūdytą lašišą, vynuoges, persikus, pistacijų riešutus, šokoladą. Maisto ruoša neatėmė daug laiko ir neapsunkino. Pirkome greito paruošimo sriubas, pusgaminius, kuriuos tekdavo tik pašildyti mikrobangų krosnelėje. Kartais iškepdavome kepsnį ar žuvies.
Tenka pridurti, kad iš prekybos centrų Palangoje dingo šviežia žuvis. Čia neradome ir pliažinio patiesalo, nors išnaršėme visą miestelį. Keista: kurorte nėra būtiniausių poilsiui reikmenų, o visokių nereikalingų niekučių pilna. Kavinėse ir restoranuose nesilankėme, nes kainos mūsų netenkina.
Statistika
Išlaidos būstui (14 dienų) – 453 eurai, maistui-100,23 euro, kitos-17,6 euro, benzinui-57,8 euro. Viso – 628,63 euro.
Dviračiu nuvažiuota 903,21 km. Ilgiausia dienos distancija-102 km. Trumpiausia- 40,19. Vidutiniškai per dieną – 64,5 km. Sveikata puiki. Žinoma, ši mūsų dienotvarkė nėra pavyzdinė, nes ne visiems ji tinka. Juk žmonės nevienodi: vieni mėgsta pasyvų, o kiti-aktyvų poilsį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
