Tai tokia atgrasi ir dažniausiai gana taiki, bet nelabai protinga kategorija tėvų, dovanojančių to uždrausti negalinčio vaiko atvaizdą „Facebook“, „Instagram“ ir (to patys nežinodami) potencialiems iškrypėliams.
Dėl ko gi tai? Ar neįmanoma suinteresuotiems artimiesiems nusiųsti nuotraukos elektroniniu paštu? Ak, taip, tada nebus kaip suskaičiuoti „Like“. Tuomet, ko gero, kūdikis dirba modeliu? Vargu.
Tokius tėvus gimus vaikui aplanko nušvitimas ir jie puola dalytis nuotraukomis, garso ir vaizdo medžiaga apie savo atžalą visais įmanomais kanalais. Prieš tėvų akis vos užsivėrus gimdos kakleliui, atsiveria nepažabojami kūdikio talentai, kuriuos reikia kuo greičiau paviešinti it šventojo apsireiškimą.
Čia reikėtų pažymėti, kad visiems tėvams (tarp jų ir man) vaiko atsiradimas ir kiekvienas pasiekimas yra gražus stebuklas, bet ši gimdytojų rūšis dėl to tiesiog išprotėja.
Jie dažniausiai pavadina savo vaiką kokiu nors, jų nuomone, lemtingu vardu: pavyzdžiui, Nojus, Kajus ar Chloja. Tačiau taip užrašoma tik pase, realybėje jie naudoja mažybines vardo formas. Vos išgirdus jų „pažiūrėk, kokį trumputį filmuką apie Nojuko/Kajuko/Chlojytės dienelę padariau, vos 45 minutėlės“, man norisi vemti, deja, ne vaivorykštėmis.
Brangieji, siųskite tą mielą medžiagą vaiko seneliams ar kitiems giminaičiams. Patikėkit, daugiau niekam nėra ir niekada nebus įdomu sekti kiekvieną jūsų atžalos žingsnį. Lygiai taip pat, kaip ir klausytis jūsų nuolatinių pasakojimų apie vaiko nuotykius, pagal kuriuos galima būtų fantastinius filmus kurti.
Štai viena pažįstama mamytė duoda galvą nukirsti, kad vos gimęs jos sūnus, į kambarį užėjus močiutei, ištarė (lietuviškai) žodį „močiutė“. Atvirai paklausiau, ar nepasigirdo. Nuo to laiko mes nebebendraujame. Jos iniciatyva. Kaip gerai, nes melagių negaliu pakęsti...
Dar vieni tokie nušvitę pasakojo, kad jų mėnesio amžiaus vaikas pamaitintas ištarė: „Ačiū.“ Dabar vaikui dveji metukai ir jis dar nekalba. Gal nenori bendrauti su tokiais tėvais? Suprantu.
Kitų „supertėvelių“ sūnui labai patinka traktoriai. Štai prie eilinės nuotraukos, kurioje iš žaislinių traktorių krūvos kyšo tik vaiko nosis, jie gėrisi: „Bet tai geras, kad nuo mažų dienų toks talentas specifinei sričiai!“
Taip, sveikinu, jūsų vaikas galbūt užaugęs taps traktorininku. Jei paaugus jo neištiks alergija šiai transporto priemonei, kurios plastikiniais modeliukais jūs užgrūdote kiekvieną namų kampą.
Girdamiesi jūs visada tik maitinate savo ego. Dažniausiai dar ir apsikvailinate pagražindami tiesą. Nesuteikiate jokios naudos vaikui dėl to besaikio dalijimosi informacija apie jį. Juk vaikas – tai ne prekė, kuriai reikalinga jūsų reklama. Tai mažas žmogus su savo privačiu gyvenimu.
Fotografavimui, filmavimui, efektų pasirinkimui skiriamą laiką geriau praleiskite su mažyliu, jis užaugęs jums padėkos. Mažieji talentai, kurie užaugę taps žinomi, jus ant rankų nešios žinodami, kad jų nuogos vaikystės nuotraukos nenutekėjo į nelegalaus turinio tinklalapius.
Nepaisant viso to, jums yra vienodai? Tuomet bent nesistebėkite, jei senatvėje jums pradėjus vaikėti jau suaugusi atžala paseks jūsų pavyzdžiu ir ims dalytis kasdienės jūsų veiklos įrašais.
Maždaug: senutėliai tėveliukai virto, bet dar paeina. Talentai!..
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
