Kažkada jie atrodė man ideali pora. Žmonės, kurių pavyzdžiu norėčiau sekti. Vaikiškai pavydėjau jiems tokios didelės ir taurios meilės. Norėjau taip pat. Gražiai ir šviesiai nuo pirmojo susitikimo, iki išskirs mirtis. Jų jausmai, jų santykiai atrodė tvirti ir nepajudinami, fundamentalūs kaip žemė, kuria vaikštau
Taip buvo iki tos nelemtos dienos, kai sugalvojau užsukti į atokią senamiesčio kavinę. Tą dieną jau tūkstantį kartų prakeikiau.
Mano tėvas turi meilužę.
Pamačiau juodu mažutėje kavinėje. Niekada anksčiau joje nesilankydavau. Bėgdama darbo reikalais pamačiau iškabą ir nusprendžiau užsukti puoduko kavos.
Užėjau ir visi miegai išsilakstė. Prie staliuko sėdėjo mano tėvas ir gerokai jaunesnė tamsiaplaukė mergina. Labai jauna. Labai graži. Jie manęs nepastebėjo. Rijo vienas kitą akimis, laikėsi už rankų, nematydami nieko aplink.
Po pirmojo šoko išlėkiau iš kavinės. Negalėjau patikėti tuo, ką mačiau. Jaučiausi kaip perlieta verdančiu vandeniu. Mane apėmė gėda, pamačius tokią intymią, man neskirtą akimirką, neviltis, skausmas ir siaubas, viskas viename.
Po poros dienų, ištaikiusi progą, aš padariau tai, iki ko niekada nenusileistų mano mama. Slapčia išnaršiau tėvo telefoną ir radau jos žinutes. Radau ir jo žinutes. Daug neskaičiau, man ir taip viskas tapo aiškiau negu aišku. Jie ne tik kartu miega. Greičiausiai juos sieja ir kitokie, gilesni jausmai.
Tūkstančius kartų norėjau prieiti prie tėvo ir tiesiai šviesiai paklausti: kodėl? Po galais tėti, kodėl?
Mama švelni ir atlaidi. Kažkada tėvas sakė: tai žmogus, kuris mane supranta taip, kaip niekas kitas nesupras. Kažkada sakė: dėl jos kvėpuoju ir gyvenu. Negi visi šie žodžiai buvo tik melas? Kaip tu galėjai?
Negaliu į jį žiūrėti, jo klausytis ir net jausti tėvo buvimo šalia. Vienintelė mintis, kuri sukasi galvoje žvelgiant jam į akis, – išdavikas. Senstantis kelnėse savo eržilo nenulaikantis išdavikas. Ne geresnis nei kiti, apie kuriuos kažkada taip paniekinančiai atsiliepdavo.
Žiūriu į jį ir nesuprantu – kaip galima šitaip meluoti artimiausiems žmonėms kiekvieną dieną? Man sunku matyti, kaip jis apsikabina mamą. Skaudu matyti besišnekučiuojančius prie kavos ir besijuokiančius.
Skaudu žinoti, kad tuo metu, kai mama gulėjo ligoninėje, tarp apsilankymų pas ją tėvas spėdavo apsilankyti ir dar kai kur. Tada lyg niekur nieko atlėkdavo į palatą plačiai šypsodamasis su vaisiais ir gėlėmis.
Mamai neišdrįsau nieko pasakyti. Kiekvieną kartą, vos tik susiruošiu išsižioti, apima panika. Tiesiog negaliu išspausti nė žodžio, nukreipiu kalbą kitur. Negaliu jos skaudinti! Aš prabilsiu, o po mano žodžių mama pravirks. Baisu net įsivaizduoti.
Nežinau, kiek ilgai trunka ši tėvo intrigėlė ir ar ji išvis pirma. Tėvas visą laiką buvo nieko sau. Gal tokių, kaip mano matytoji, buvo ne viena? Gal net ne dešimt?
Kažin, ar ilgai tęstųsi jų santuoka, jei imčiau ir pasakyčiau? O jei visa tai, kas sukasi mano tėvo galvoje, laikina? Vieną dieną jis nusigręš nuo tos merginos. Jei aš neprasižiosiu, mama ir toliau ramiai gyvens. Niekada nesužinos, kaip buvo išduota, ir jai nereikės apie tai galvoti bemiegėmis naktimis. Nereikės pykti, išgyventi skausmo, jaustis pažemintai. Nereikės spręsti kaip elgtis toliau – atleisti? Neatleisti?
Nežinojau, kur kreiptis patarimo, todėl nuėjau į bažnyčią. Pagyvenęs kunigas ilgai postringavo apie santuokos sakramento šventumą. Tik tiek. Jokios ramybės, jokios sielos paguodos.
Kiekvieną kartą, kada pradedu su tėvu kalbėti grubiau, mama švelniai paklausia: „Dukrele, kodėl tu taip su tėveliu?“ Tada man plyšta širdis.
Dar blogiau – kai mano vaikinas taria man meilės žodžius, aš jau nebetikiu. Nes žinau, kuo tai baigiasi. Šlykščiu melu.
Bet baisiausia yra visai kita mintis. O kas, jei mama seniausiai viską žino ir paprasčiausiai susitaikė su tėvo neištikimybe? Jei jau seniai jokios šeimos nėra, viskas supuvę ir sugriuvę, liko vien gražus fasadas, skirtas pasigėrėti. Mano mamai visad buvo itin svarbu ką žmonės pasakys...
Nežinau, ar dar ilgai pajėgsiu tylėti. Laikyti savo paslaptį sunku. Tūkstantį kartų sunkiau laikyti svetimą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
