Prieš metus mano sūnus gavo baudą už greičio viršijimą. Buvo galima susimokėti dalimis po 24,09 euro. Turėjo sumokėti iki šių metų liepos 27 dienos, bet vėlavo. Sumokėjo rugpjūčio 16 dieną.
Bet jau rugpjūčio 2 dieną sūnaus byla buvo perduota antstolių rūmams, o iš ten – antstoliui Sauliui Virbickui. Šis, savo ruožtu, rugsėjo 16 dieną areštavo sūnaus sąskaitas, pasiėmė jose buvusius pinigus ir dar paliko galioti areštą trūkstamiems.
Nuvažiavome į kitą miestą pas antstolį. Ir nuvežėme kopiją dokumento, įrodančio apmokėjimą, įvykdytą prieš mėnesį. Jo atsakymas nustebino. Pasirodo, tai visai ne įrodymas. Pasak jo, galėjome padirbti ir atvežti tą popierių. Jam reikia, kad skola būtų anuliuota institucijos. Kokios, mes nežinojome.
Paprašiau duoti bylą, kad galėčiau susipažinti su informacija. Ketinau nusifotografuoti svarbesnius dokumentus. Tačiau tik išsiėmus telefoną, kontoros darbuotojos sušoko atimti bylą man iš rankų. Antstolis taip pat pakėlė didžiulį triukšmą. Tiesiog buvau apsupta šešių asmenų, o bylą jie atėmė taip ir nepaskaičius. Dar buvau apkaltinta ketinimu pagrobti bylą, kadangi aš norėjau išeiti į laukiamąjį ir ten skaityti. Tiek sūnus, tiek aš buvome šokiruoti.
Paklausus, kodėl nebuvo atsiųstas raginimas susimokėti, antstolis pareiškė, kad raginimą siuntė per įmonę „Bijusta“, o jeigu negavome, tai ne jo reikalas. Didesnio absurdo nerasi – lygiai tas pats, kaip pasakytų, kad išėjęs lauke šūktelėjo, o jeigu negirdėjome, tai mūsų problema.
Kodėl antstoliai raginimams siųsti renkasi ne Lietuvos paštą, kuriame būtų aišku, kur pradingo registruotas laiškas, o neaiškius kurjerius?
Keistai atrodo ir tai, kad antstoliai sąskaitas areštuoti gali, pinigus nusiskaičiuoti irgi gali, o pasitikrinti, ar tai daro pagrįstai, ar pinigai dar nebuvo grąžinti, lyg ir negali. Ir kaltų nėra.
Mums rūpėjo sužinoti, kokios konkrečiai sumos jam iš mūsų reikia, nes net tokios informacijos neturėjom. Ir ką jūs manot, 24,01 euro nepriemoka ir 79,99 euro antstoliui. Paklausus, iš kur tokia suma priklauso jam, atsakymas: o ką, mes, manot, veltui dirbam? Aš tai vadinčiau apiplėšimu.
Ir ką gi, teko kviestis žurnalistus. Jiems dar neatvykus, antstolis suprato, kad iš kontoros išeiti taip paprastai neketiname, tad nurodė savo darbuotojai grąžinti pinigus į sąskaitą ir atšaukti areštus. Už savo klaidą, už sugaišintą laiką, už tai, kad teko nervintis, tas žmogus neatsiprašė.
Tiesa rasta, lyg ir būtų viskas. Bet apmaudu, kiek dar galima tyčiotis iš žmonių?
***
Antstolis Saulius Virbickas papasakojo kiek kitokią įvykio versiją.
„Negaliu pasakyti, kodėl skolininkas beveik du mėnesius vėlavo įvykdyti teismo jam nustatytą prievolę. Taip pat negaliu pasakyti, kodėl skolininkas ir jo motina paprastoje situacijoje elgėsi agresyviai ir siekė padaryti šou – jų tikslai man nežinomi.
Skolininkas buvo nubaustas už tai, kad važiavo 147 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 57,2 km/h. Paskirtą nuobaudą teismas leido jam sumokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 24 eurus. Paskutinės įmokos sumokėjimo terminas – šių metų birželio 27 diena.
Kadangi skolininkas iki nustatyto termino liko nesumokėjęs 24,01 euro sumos, Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Buvo užvesta vykdomoji byla, pranešimas išsiųstas skolininkui registruotu laišku per įmonę „Bijusta“.
Ši įmonė turi licenciją vykdyti pašto paslaugų veiklą, todėl nesuprantamos pretenzijos dėl tokią veiklą vykdančios įmonės patikimumo.
Kadangi teismo nutartimi skolininkui jau buvo nustatytas prievolės įvykdymo terminas, vadovaujantis CPK 661 str. nuostatomis raginimas jam neturėjo būti siunčiamas. Kiti procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami registruotais laiškais rugsėjo 2 ir rugsėjo 16 dienomis.
Nei iki bylos užvedimo, nei po jos užvedimo iš išieškotojo nebuvo gauti jokie duomenys apie skolos sumokėjimą. Šiuo atveju išieškotojui atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Antstoliai neturi prieigos prie duomenų apie įmokas į valstybės biudžetą, todėl skolininko motinos keliami klausimai, kodėl, pradėdamas vykdomąją bylą, antstolis nepatikrino įmokos sumokėjimo, turėtų būti adresuojami ne antstoliui.
Duomenys apie skolos sumokėjimą iš skolininko buvo gauti rugsėjo 20 dieną, tačiau labai įdomiomis aplinkybėmis.
Būdamas kontoroje, skolininkas savo rankose laikė dokumentą, kuriame, jo teigimu, buvo visi duomenys apie skolos sumokėjimą. Tačiau jis pareiškė, kad nepateiks šio dokumento antstoliui, nes jam taip liepė žurnalistė (kokia žurnalistė – nepatikslino).
Pokalbio metu skolininkas ir jo motina nuolatos bendravo telefonu su asmeniu, kuris jiems duodavo nurodymus, kaip reikėtu elgtis. Kažkodėl po konsultacijų su šiuo asmeniu skolininkas darė ne racionalius veiksmus.
Siekiant užbaigti nebereikalingas išieškojimo procedūras, būtų logiška kuo greičiau pateikti skolos sumokėjimo įrodymą antstoliui. O jis priešingai – neteikė įrodymų apie skolos sumokėjimą, savo pasisakymais siekė įžiebti konfliktinę situaciją.
Kodėl skolininko ir jo motinos veiksmus telefonu koordinavo kitas asmuo man nežinoma – matyt, kažkas siekė paprastoje situacijoje sukurti konfliktą.
Skolininkas pageidavo susipažinti su byla, ši jam buvo pateikta. Skolininko motina, netikėtai pasičiupusi vykdomąją bylą, bandė su dokumentais pabėgti iš antstolio kontoros patalpų, tačiau buvo sulaikyta tarpduryje, kur iš jos byla buvo atimta. Kodėl skolininko motina pateikė iškreiptą situacijos aprašymą, man nežinoma.
Po šių įvykių skolininkas pateikė skolos sumokėjimą liudijantį dokumentą. Gavus šį dokumentą paaiškėjo, kad skolininkas prievolę įvykdė beveik dviem mėnesiais pažeidęs teismo nustatytą terminą: jau po to, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas vykdymui ir prieš vykdomosios bylos užvedimą.
Kai tik iš skolininko buvo gautas dokumentas apie jo, nors ir pavėluotą, prievolės įvykdymą, užbaigėme vykdomosios bylos vykdymą. Apibendrinimas: visos institucijos ėmėsi nereikalingų teisinių veiksmų dėl paties pažeidėjo kaltės.
Šios istorijos galėjo apskritai nebūti, jeigu pažeidėjas (savo iniciatyva arba motinos patarimu) būtų pasidomėjęs, kokių veiksmų Lietuvos kelių policijos tarnyba ėmėsi jam laiku neįvykdžius prievolės, o po pavėluoto baudos sumokėjimo nebūtų laukęs dar mėnesį, kad antstoliui pateiktų tai patvirtinantį dokumentą“, – konstatavo S.Virbickas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
