Norime iš karto prisistatyti. Mes esame paprasti žmonės: mokinė abiturientė ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) matematikos ir informatikos mokymo pirmo kurso studentas. Ir mes nežinome, kaip versimės ateityje, todėl norime atkreipti politikų dėmesį į tai.
Dauguma jų žada kelti algas, keisti savivaldybių valdymo sistemą, dar žada sveiką ir modernią Tėvynę... Dažniausiai iškeliami Lietuvos trūkumai yra tokie: maži atlyginimai, aukštos kainos, alkoholizmas, narkomanija, emigracija, neraštingumas.
Bet, mūsų nuomone, svarbiausios problemos sprendimas dar nebuvo pasiūlytas. Galų gale mums atrodo, kad visa Lietuva nelabai supranta šis problems. Būtent vaikai bus mūsų ateitis. Kaip mes patys esame ateitis, taip ir mūsų vaikai bus mūsų ateitis.
Norus sumažino, bet ir tam pinigų neužteks
Nuo 607 metų iki 18–19 metų dauguma vaikų daugiau nei pusę dienos kasdien praleidžia mokykloje. Ten juos moko, ruošia gyvenimui, ir tai yra šaunu. Bet šiuo metu mokytojų paklausa nenumaldomai didėja, ir jau po kelerių metų sunkiai rasime, kas mūsų jaunimui dėstys pamokas.
Mes jau ne vienus metus svajojame būti mokytojais. Aš, gimnazistė, kuri norėtų stoti į LEU lituanistikos studijas, ir man artimas žmogus, matematikos ir informatikos pirmo kurso studentas. Prieš savaitę mes susimąstėme, ko gi norėtume iš gyvenimo.
Tai buvo gražus namas, gražus bei kokybiškas automobilis ir turiningas laisvalaikis. Ir mes pasiskaičiavome, kiek mums reikėtų pinigų, kad galėtume išpildyti bent dalį savo svajonių. Tada tas išlaidas palyginome su mokytojų atlyginimu... Supratome, kad mums tai niekaip nepavyks.
Tuomet sumažinome savo norus. Įsivaizdavome, kad būdami 30-mečiai mes gyvensime bute, abu turėsim po padorų automobilį, auginsim vaiką, dar norėtume šuns. Paskaičiavome – vėlgi nelabai užtenka...
Ir kai supratome, kad mums tektų dirbti ne vieną darbą, o kelis, kad galėtume gyventi, kaip norime, mes susirūpinome. Galų gale dirbdami per kelis darbus mes gal ir gausime reikiamų pajamų, bet neturėsime laiko gyventi ir tiesiog egzistuosime.
Ir tokių žmonių, kurie gal ir norėtų būti mokytojais, bet persigalvoja, tikrai yra ne vienas ir ne du. Niekas nenori būti mokytojais dėl kelių priežasčių – mokyti vaikus sunku, dirbti iki išnaktų taisant kontrolinius ar namų darbus, kasdien ruoštis kitos dienos pamokoms, o tau dar ir moka „kapeikas“. Taigi, pakelti mokytojams algas tikrai būtų geras sprendimas.
Trūksta 123 matematikų – universitetą baigia 20
Mokytojų poreikis nenumaldomai didėja. Nuolat turi būti daromos mokytojų poreikio analizės, bet ar mūsų valdžiai tai aktualu? Internete per pastaruosius 10 metų galima rasti tik 2 tyrimus, kurie nėra Švietimo ir mokslo ministerijos atlikti, užsakyti.
Remdamiesi Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Tomo Petkaus ir to paties universiteto studentės Ilonos Karaliun atlikta gamtos mokslų, matematikos ir technologijų mokytojų poreikio analize (ją galite perskaityti čia), pabandysime įrodyti, kad tai yra tikrai svarbu.
Gimstamumas, savaime aišku, yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Mokiniai į pirmąją klasę ateina maždaug 6–7 metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 metų gimstamumas buvo šoktelėjęs, palyginti su 2003 metais. Tai reiškia, kad šie vaikai į mokyklą atėjo 2010–2011 metais. Dabar jie penktokai. Ir jiems liko mokytis dar 7 metai, t.y. iki 2022–2023 metų.
Mokytojų amžiaus vidurkis 2014 metais taip pat stebino... Fizikos mokytojų amžiaus vidurkis – 50,5, matematikos – 49,9, chemijos – 49 metai.
Lyginant mokytojų amžių, mokinių skaičių ir stojančiųjų skaičių, nustatyta, kad 2019 metais trūks 99 matematikos mokytojų, 2020 m. – 219, o 2023 m. – net 621.
Šiemet Lietuvos edukologijos universitetą baigė 20 matematikos mokytojų. O matematikos mokytojų poreikis etatais siekė 123. Čia mes rėmėmės tik 2014 metų mokytojų poreikio analize. Šiuo metu situacija yra dar blogesnė, nei buvo numatyta. Kas gi mokys mūsų vaikus?
O jeigu manote, kad Lietuvoje yra pakankamai daug matematikos specialistų, kurie galės užimti mokytojo vietą, – paklauskite savęs, ar norėtumėte, kad jūsų vaiką mokytų mokytojas, baigęs pedagogikos mokslus ir mylintis vaikus, ar mokytojas, atėjęs tik dėl algos ar dėl to, kad kitur nepriėmė dirbti?
Nori būti mokytojais, nes nori laimingos Lietuvos
Kodėl norime būti mokytojais? Mūsų niekas nesupranta, o mums nusibodo aiškinti. Mes norime, kad mokiniai tobulėtų, norime motyvuoti, auklėti juos, mokyti ne tik savo dalyko, bet ir gyventi, pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią, mes norime tapti jiems draugais.
Teisingai auklėjant vaikus, rodant jiems gerą pavyzdį, leidžiant su jais laiką taip, kaip tinkama, išaugtų graži ateities visuomenė. Ir turėtume mes puikius politikus, puikius ekonomistus, specialistus ir viską, ko reikia šiuolaikinei visuomenei. Investavus į švietimą, sumažėtų nusikalstamumas, taigi, būtų mažiau žmonių kalėjimuose, o tai reiškia ir mažesnes išlaidas jiems.
Jeigu tik mokytojai būtų vertinami, jeigu jiems būtų mokamas geras atlyginimas, juos gerbtų – jie būtų patenkinti. Nes kai mokytojas jaučiasi nevertinamas ir gauna mažą atlyginimą, tai ir mokymo kokybė tokia pat kaip alga. Kol jos neliks visai, kaip ir mokytojų...
Nekalbame taip apie visus, tikrai yra mokiniams atsidavusių mokytojų, kurie dar turi vilties, kad Lietuvos Vyriausybė atsigaus ir pastebės jų sunkų darbą. Ir, ačiū Dievui, mums patiems teko su tokiais mokytojais susidurti ir visiškai nenusivilti šia profesija.
Gerbiami politikai, investuokite į švietimą. Pakelkite mokytojams algas, skatinkite jaunus žmones tapti mokytojais, parodykite, kad tai yra nuostabus darbas. Suteikite mokytojams privilegijų – juk visi jūs lankėte mokyklą, turėjote mylimą mokytoją ar kelis, tai atsidėkokite jiems, jų darbui ir padėkite naujiems mokytojams.
Ir tada bus išspręstos nusikalstamumo, alkoholizmo, emigracijos problemos, ateis graži, išsimokslinusi karta, kuri pakels Lietuvos ekonomiką, visi norės sugrįžti į apsišvietusių piliečių šalį. Viską lemia mokytojai! Kaip jie išauklės jūsų vaikus, kaip jie juos išmokys, kokį požiūrį ir pavyzdį jiems rodys.
Mes – mokinė ir buvęs mokinys – galime drąsiai teigti, kad mokykla turi didžiulę įtaką augančiam asmeniui, kartais netgi didesnę nei tėvai. Tai investuokime į tai. Mes mylime savo šalį. Protingas tas, kuris moka išspręsti problemą, bet dar protingesnis – sugebėjęs ją numatyti ir jos išvengti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
