Į pasimatymą įsiveržęs vaikino tėvas greit parodė merginai, kur jos vieta

Daugelis rašo apie nepavykusius pasimatymus, tad savo patirtimi nusprendžiau pasidalinti ir aš. Mokyklos laikais, 11 klasėje, lankiau dramos studiją. Ten bendravau su vienu vaikinuku, tačiau buvom tik draugai, nes tuo metu abu turėjome antrąsias puses. Nustojus lankyti dramos studiją, nutrūko ir bendravimas.

Nesu iš tų merginų, kurioms reikia, kad vaikinas tiestų rožes po kojomis, bet keletą eurų ledams jis tikrai galėjo sukrapštyti...<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nesu iš tų merginų, kurioms reikia, kad vaikinas tiestų rožes po kojomis, bet keletą eurų ledams jis tikrai galėjo sukrapštyti...<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Praėjus gal 15 minučių beverčio slampinėjimo prie parduotuvių, pasiūliau prisėsti ant suoliuko.<br>A.Barzdžiaus asociatyvioji nuotr.
Praėjus gal 15 minučių beverčio slampinėjimo prie parduotuvių, pasiūliau prisėsti ant suoliuko.<br>A.Barzdžiaus asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Šypsena

2016-11-04 05:36, atnaujinta 2017-05-09 16:10

Po pirmųjų studijų metų išsiskyriau su savo mylimuoju. Per pažįstamus tai sužinojęs minėtasis vaikinas nusprendė man parašyti per feisbuką. Nieko nelaukęs pakvietė į pasimatymą. Kodėl gi ne, pagalvojau.

Kaip jau ir įprasta daugeliui, susitikome „Akropolyje“. Maniau, kad galbūt nueisime į kavinę ar kiną. Susitikus ėmėme vaikščioti po „Akropolį“ ir kalbėtis apie tai, kaip sekasi. Praėjus gal 15 minučių beverčio slampinėjimo prie parduotuvių, pasiūliau prisėsti ant suoliuko. Ir galvojau: „Kada gi jis pagaliau pasiūlys kur nors nueiti?“

Tačiau jis nė nemanė kažko siūlyti, kalbėjo lyg niekur nieko. Gal po 10 minučių sėdėjimo ant suoliuko pasiūliau jam ledų.

„Oi, ne, neturiu pinigų“, – atsakė šis. Nustebau, bet to neparodžiau, pasisiūliau pavaišinti. Kadangi eiti į ledainę jis nenorėjo, nes ten ledai brangūs, nupirkau mums po porciją ledų „Maximoje“. Vėliau jau sėdėjome ant kito suoliuko.

Nesu iš tų merginų, kurioms reikia, kad vaikinas tiestų rožes po kojomis, bet keletą eurų ledams jis tikrai galėjo sukrapštyti... O jei jau ne, tai kam kviesti panelę į „Akropolį“?.. Galėjo tada į parką pakviesti pasivaikščioti, oras gražus buvo, vasara!

Dar labiau nusivilti teko, kai vaikinukas teisinosi dėl to, kad negali pavaišinti ledais manęs. Jo močiutė gi gauna mažą pensiją, taupyti reikia. O pats jis nesimoko, nes nėra pinigų, bet ir nedirba, nes neranda darbo tokio, kokio norėtų!

Va čia tai yra gėda. Jaunas, stiprus vyrukas, sėdintis ant močiutės sprando ir nei besimokantis, nei dirbantis. Gali ieškoti to svajonių darbo, puiku, bet beieškodamas gali dirbti ir kitą darbą, kad turėtum pajamų...

Vis dėlto aš tuos ledus pirkau ne iš ko kito, o iš savo pinigėlių, kuriuos uždirbau paprasčiausiai sėdėdama parduotuvės kasoje – nesinorėjo vasarą vėltėdžiauti...

Bet čia dar ne pabaiga. Paskambino tam vaikinukui močiutė ir pasakė, kad yra kažkoks labai svarbus reikalas, susijęs su tėčiu. Tėtis atvažiavo į mūsų buvimo vietą. Jiedu atsisėdo ant kito „Akropolio“ suoliuko ir mano „kadras“ paprašė luktelti. Po 15 minučių priėjau pasiteirauti, kiek man dar reikės laukti. Gal verta eit po parduotuves pavaikštinėt. Bet tėvelis mane nuvijo, liepdamas netrukdyti.

Pralaukiau daugiau kaip valandą. Paskui tėtis pasišalino, o mes pėstute tipenome mano namų link. Norėjo palydėti. Siūliau važiuoti autobusu, nes pėsčiomis gera valanda kelio. Tačiau jis siūlė eiti pėsčiomis, gi vaikščioti sveika. O iš tiesų turbūt neturėjo centų autobuso bilietėliui...

Prie namų padėkojo už, jo nuomone, nuostabiai praleistą laiką ir dar bandė mane pabučiuoti! Atstūmiau. Nė neatsiprašė už mano sugaištą laiką, kol laukiau, kad jis su tėvu išsiaiškintų kažkokias dramas.

Bendravimą su juo nutraukiau. Dabar nesuprantu, iš kur turėjau tiek kantrybės? Juk supratusi, kad jis nesugebėjo pataupyt ledams kviesdamas merginą į pasimatymą (bet turėjo cigarečių!), jau turėjau nešt kudašių, o ką kalbėti apie tai, kad nežinia kodėl laukiau tą valandą...

Tai buvo man pamoka ir daugiau su tokiais spjovusiais į viską vaikinais nebesusitikinėju.

Galbūt ir jūs esate buvę pasimatyme, kuris virto visišku nesusipratimu? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiškų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.