Tik neturiu VYRO! Ir ne kokio svetimo, bet savo. To, kuris prieš dešimtmetį mane prisiekė mylėti ir gerbti. Neturiu jo dėmesio man kaip moteriai, kaip jo mylimai ir geidžiamai moteriai. Tokia nebesijaučiu...
Sakysite, pati kalta, matyt, baisi po namus neplauta galva, susivėlusi ir nesipraususi slankioju. Tai kad ne. Esu, drįsiu pasakyti, graži moteris. Gražiai išplautais plaukais, su manikiūru ir pedikiūru, stilingai apsirengusi ir pasidažiusi. Nutukusi irgi nesu. Sveriu vos 60 kg ir po dviejų vaikučių gimdymo figūra nei kiek nenukentėjo.
Sakysite, viskas aišku jis turi kitą. Na, irgi ne. Moterys juk ne aklos, jeigu, žinoma, pačios tokiomis neapsimeta. Viską puikiai jaučia. O aš jaučiu: kitos NĖRA.
Visas vyro laisvalaikis, visi savaitgaliai skiriami šeimai. Po darbo iš karto namo. Tokio dalyko, kaip pasilinksminimai su „draugais“ ar ėjimas į klubus, mūsų šeimoje apskritai nėra. Telefonas visada man pasiekiamas, kodai neslepiami.
Nemeluosiu, kelis kartus buvau įnikusi į paieškas jo telefone, o gal ką aptiksiu. Nieko. Nieko, kas sukeltų nors menkiausią įtarimą.
Tai kas yra? Kur šuo pakastas? Kodėl vyras, kuris manęs geidė ir norėjo, nebenori? Jis niekada nebuvo itin seksualus, poros kartų per savaitę užteko sočiai. Bet dabar jų nebėra...
Negalvokite, kad ta tema mes nekalbėjome. Ir gražiuoju ir su ašaromis akyse klausiau, kodėl jis manęs nebenori??? Bet jis turi milijoną pasiteisinimų, kurie greit pereina į puolimą: „Kažin ar tu norėtum, jeigu tiek dirbtum, tokį atsakingą darbą turėtum ir būtum tokia pavargusi?“
Suprantu, viena kita savaitė tikrai gali būti labai sunkios ir, aišku, tada jam galvoj ne kūniški malonumai. O kur dar du maži mokyklinukai, kurie tėtį grįžusį iš darbo ne juokais nuvargina. Bet tas štilis, šaltis mūsų šeimoje tęsiasi jau gerą pusmetį.
Mylimės kartą per dvi savaites, kartais dar rečiau. Ir, tiesą sakant, daugiau iniciatyvos tuo klausimu visgi rodau aš. Ir patikėkit, kam neteko su tuo susidurti ir to pajusti, nelabai supras. Jaučiuosi baisiai, kai turiu prašyti, kad ir ne žodžiais, o veiksmais, sekso savo iš asmeninio vyro.
Ši situacija namie iš mano akių pavogė spindėjimą, iš veido linksmumą. Dažnai klausiu savęs, o kas toliau? Nejaugi taip ir gyvensime visą gyvenimą? Juk esam dar labai jauni žmonės. O aš noriu būti geidžiama, viliojama ir glamonėjama.
Ir noriu, kad man tai darytų mano vyras. Aš myliu jį. Apie meilužius negalvoju, nes dar tikiu mūsų šeima ir bendra ateitimi.
Esate patyrę kažką panašaus? Galite patarti? Pasidalinkite savo patirtimi. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
