Paprastai tvirtinama, jog šalies ekonominiai rodikliai tiesiogiai priklauso nuo statybų sektoriaus intensyvumo. Kitaip tariant, mažėjantys statybų mastai rodo lėtėjančią ekonomiką. Atrodo, toks svarbus sektorius ir tiek pridėtinės vertės sukuria, kad galėtų mokėti visiems savo darbuotojams mažų mažiausiai vidutines algas, bet jums čia nebe socializmas, mielieji.
Dažniausiai džiaugiamasi greitu miesto vystymusi ir tempais – dygstantys nauji pastatai arba gražinami/renovuojami gyvenamieji penkiaaukščiai, atrodo, viskas eina tik geryn – ir darbo žmonėms apstu, ir miestas pritrauks dar daugiau investicijų, o tai paveiks darbo rinką teigiamai, tada žmonės uždirbs daug pinigų ir galės pirkti dar naujesnį butą.
Graži istorija, kurią dažnai kartoja ekonomikos ekspertai, o politikai teatrališkai jiems antrina, neturi nieko bendro su Artūro pasakojimu apie nuolat apvagiamus statybininkus ir prastas darbo sąlygas. Dėl vienos darbovietės neišmokėto atlyginimo Artūras kreipėsi į „Gyvenimas per brangus“ solidarumo tinklą.
Iki šiol gyvenamųjų namų rekonstrukcijas vykdančios įmonės vadovas atkakliai tvirtina, jog su Artūru buvo visiškai atsiskaityta ir grasina teismais už šmeižtą. Toliau pateikiame Artūro atvejį ir patirtį įvairiose „stroikėse“ jo paties žodžiais.
Liko skolingi 400 eurų
„Kaune ir Vilniuje veikiančioje statybų bendrovėje pradėjau dirbti labai paprastai. Pasiskambinau pagal darbo skelbimą, pasakė „trečią valandą susitinkam“, nuvažiavau į jų biurą ir tą pačią dieną apiformino, nuo kitos dienos jau pradėjau dirbti.
Darbo valandos – nuo aštuonių iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio, nei daugiau nei mažiau. Užtrukdavo tik kelionė į Vilnių ir atgal, paimdavo apie septintą ryte. Dirbom aštuoniese. Iš Kauno keturi ir keturi iš Jonavos.
Dirbau pagalbininku, tvarkiau aplinką, rinkau šiukšles, viską prižiūrėjo darbų vadovas. Rūbų man, kaip ir darbo sutarties, nedavė, nors reikėjo pasirašyti, jog už viską esu atsakingas. Taip pat ir už neva dingusius įrankius, nors mano įrankiai buvo kastuvas ir laužtuvas, dar vežimėlis – nieko nepasiėmiau, visi liko vietoje.
Mano paskutinės darbo dienos išvakarėse smarkiai lijo. Aš permirkau ir nusprendžiau laukti, kol nustos lyti. Kaip tik tuo metu atvažiavo vadovas iš Trakų, pradėjo priekaištauti, kodėl nedirbu ir pasakė, kad toks darbininkas jiems nereikalingas. Buvau permirkęs, todėl nelabai priešinausi. Rado kabliuką, matyt, reikėjo atleist kažką.
Išdirbau nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 10 d., tą dieną „savo noru“ parašiau pareiškimą. Su manimi iki darbo pabaigos atsiskaitė tik už tas keturias rugpjūčio dienas. 89 eurus sumokėjo rugsėjo 14 d. Dar dalį kaip avansą sumokėjo spalio pradžioje – 170 eurų grynais, daugiau nieko ir negavau iš jų.
Bandžiau skambinti, buvęs viršininkas sakė, kad yra išvykęs, ir siūlė paskambinti, kai grįš. Bet taip niekada ir neprisiskambinau – tiesiog neatsiliepė į mano skambučius.
Kadangi mokėjo man valandinį atlyginimą, už dieną turėjau gauti apie 22 eurus. Man jie liko skolingi apie 400 eurų. O darbo sutarties kopijos taip ir negavau, nors žadėjo duoti.
Šiaip neliūdžiu, kad atleido. Už minimumą darbų pilna, Kaune gali saujomis semti, kam dar į Vilnių važinėti. juo labiau, jei po darbo patekdavom į kamščius, parsirasdavau namo septintą ar net aštuntą vakaro, o čia baigiu darbą ir už pusvalandžio aš jau namie.
Nesilaiko pažadų
Kiek kartų man yra nesumokėję, tikriausiai sunku ir būtų suskaičiuoti. Remontavom vieno Seimo nario būstą Vilniuje. Gerai mes ten viską padarėm ir ne bet kaip, nes senas namas, architektūros paveldas. Įmonė buvo didelė, apie 80 žmonių, net ir lenkus samdė. Mes keturiese tą butą remontavom, mums atlyginimą mokėdavo kas savaitę.
Grįžtam jau po savaitės iš Vilniaus pasiimti pinigų, o ten liaudies pristoję, eilė. Viršininkas manęs paklausė, kiek man reikia pinigų, nesupratau klausimo, sakau – kiek uždirbau, tiek ir duok. Ištraukia iš stalčiaus du šimtus, sako – daugiau neturiu. Supykau, kad dar klausia ir erzina kaip mažus vaikus, nors jau žinojo, kiek duos.
Buvo kitas užsakymas – kaime pakeisti angaro skardą. Nusivežė mane, aprodė, sako, reikia per mėnesį padaryt, duos 15 tūkst. litų, bet brigadą reikia pačiam susirinkt. Pradėjom dirbti keturiese, atvažiavo savininkas ir aš jo paklausiau kiek jam šitas darbas kainuoja, jis atsakė, kad nedaug, tik 52 tūkst. litų. O mums moka tik 15 iš tų 52!
Atėjo metas mokėti, pasiskaičiavom, kiek bus padalinus mums keturiems – išeina daugiau nei po tris. Man davė 3100. Sakau jam, kad per mažai. O jis man aiškinasi, kad reikia ir kitiems mokėti, ne tik brigadai – lyg mes turėtume visą įmonę išlaikyti.
Pasirodo, kitiems dar mažiau išmokėjo, vienas iš viso gavo tik apie du. Tai paskaičiavau, kad iš tų 15 tūkst. mums išmokėjo tik 10,5 tūkst. Dirbi po dvylika valandų, saulė spigina, prie įkaitusios skardos prisiliest negali. Niekam neįdomu.
Kitoj vietoj esu dirbęs, kur pažadėjo 500 per mėnesį. Padirbau du mėnesius, išmokėjo 200 ir dingo kaip į vandenį.
„Jau bijau dirbti“
Tiesą pasakius, aš jau bijau dirbti. Dar buvo darbas lentpjūvėje, ten mane veždavo kartu su darbininkais, kuriuos veždavo į Vilnių. Tą lentpjūvę atidarydavo 8 ryto, aš jau būdavau ten nuvežtas 7 val. Pasibaigus darbui reikėdavo laukti dar 3 valandas, kol jie atvažiuos manęs paimti. Dvi savaites aš taip kankinausi, kol neištvėriau ir pareikalavau, kad mane asmeniškai pradėtų vežioti.
O geriausias buvo atvejis, kai atėjome algų pasiimti prieš Kalėdas. Vienas įeina ir neišeina kokias 5 minutes. Niekas nesupranta, kas vyksta, atrodė, kad reikės laukti iki vidurnakčio. Visi po darbo nori namo. Kas tik išeina iš biuro, visi juokiasi. Kiti galvoja – gal čia pradėjo pagaliau normaliai mokėti, kad taip linksma.
Tada vienas išėjęs parodė maišelį, prikrautą euro monetų – po du eurus, po vieną. Aš pats gavau 250 eurų penkių eurų banknotais. Nesvarbu, kad mažai moka, bet atrodo daug, prisikimšau kišenes, vos tilpo. Tyčiojasi, žodžiu, kaip tik netingi. Paskaičiavus, jei visi grąžintų man, kiek žadėjo mokėti, tai galėčiau metus nedirbti, o gal ir ilgiau“, – karčia patirtimi dalijosi Artūras.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
