Nemalonu konstatuoti, kad gerb. A. Maldeikienės moto : „Visi vagys ir kvailiai, aš viena žinau, kaip spręsti problemas.“
Norėčiau išsakyti ir savo argumentus, nes dirbu socialinėje įmonėje ir joje dirba ne tik neįgalieji. Kasdien nesijaučiame diskriminuojami, dirbame ir sveikieji, ir neįgalieji, nors, kaip sako daugelis ekspertų, pirmiausia visus „neįgalumus“ reikėtų sugriauti savo galvose.
Mus liūdina, kad Seimo nariai nevertina to, ką kūrėme 12 metų. Kūrėme darbo vietas, mokėjome mokesčius, o Seimo narė be atsakomybės gali išvadinti “parazitais“.
Ar visi neįgalieji A.Maldeikienei parazitai? Ar toliau bus eilė pašalpas gauti? Pensininkai? Nes jie irgi „brangūs“ valstybei. A.Maldeikienė nori didinti pašalpininkų skaičių ir nenori, kad žmogus, nors ir turintis negalią, jaustųsi orus ir per darbą jaustųsi reikalingas? Tai šokiruoja...
Tik keletas faktų iš oficialių interneto puslapių, kurie nenustebins Seimo narės A.Maldeikienės (nes jos patarėjas lankėsi darbo grupių posėdyje ir faktus konspektavo), kad ir pačios socialinės įmonės moka darbuotojams atlyginimus, nes dotacijų gauna tik tam tikrą procentą. Net pirmos grupės neįgalieji gauna tik 75 proc. dotacijos.
Socialinės įmonės yra ne tik dotacijų gavėjos, bet ir mokesčių mokėtojos. Socialinės įmonės moka dalį atlyginimų darbuotojams, nes valstybė dotuoja tik dalį neįgalaus darbuotojo atlyginimo. O įvairių mokesčių, PVM forma, dotacijos grįžta į valstybės, savivaldybių, Sodros biudžetus. Socialinės įmonės sumoka daugiau nei valstybės skiria dotacijų. Pvz., 2015 m. sumokėti mokesčiai dotacijas viršijo 4,58 mln. eurų.
Atkreipiame dėmesį, kad socialinių įmonių poreikis yra, nes tik apie 70 proc. neįgaliųjų nedirba. Jei žiūrėtume neįgaliuosius, kurie neturi profesijos ar vidurinio išsilavinimo, šis rodiklis būtų dar didesnis. Šiuo metu darbo biržoje yra užsiregistravę apie 11 tūkst. neįgaliųjų, o socialinėse įmonėse dirba apie 7000 neįgaliųjų.
Kasmet socialinės įmonės sukuria apie 500 naujų darbo vietų neįgaliesiems. Socialinėse įmonėse dirba I grupės – 700, II grupės – 3200, III grupės – 3000 neįgaliųjų, todėl galima teigti, kad daugiausia dirbančiųjų yra vidutinio neįgalumo žmonės.
Primename, panašūs modeliai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Yra šalių, kur valstybė ne tik dotuoja, bet dar ir teikia tiesioginius valstybinius užsakymus.
Gaila, kad Seimo narė mato neįgaliųjų „diskriminaciją“ jų darbe, o ne bedarbystėje ir skurde. Socialinių įmonių įstatymas priimtas dar 2004 m., Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (nes tuo metu dirbančių neįgaliųjų procentas buvo kritinis).
2012 metais įsigaliojo naujos redakcijos įstatymas, tačiau abiejuose neįgalieji, vienišos mamos, grįžę iš įkalinimo įstaigų buvo pripažįstami pažeidžiamomis grupėmis, kurios patiria sunkumų darbo rinkoje.
Jei Seimo narė mano, kad socialinės įmonės nereikalingos ir jose dirbantys 7000 neįgaliųjų gali eiti į pašalpų skyrių, tai tereikia jas … uždaryti. Šiose įmonėse daugiausiai dirba žemesnio išsilavinimo ir neturintys profesinės kvalifikacijos, patirties, neįgalieji. Bet gal Seimo narei patogu juos laikyti skurde, nes taip lengviau balsus susirinkti?
Skaičiukais svaidytis, kad dar apie 20 000 neįgaliųjų dirba ir „normalioje“ darbo rinkoje, mažų mažiausiai neetiška ir neprofesionalu, nepažiūrėjus, kiek iš jų dirba biudžetinėse įstaigose: mokyklose, ligoninėse, muziejuose, teatruose ir t.t., kurios neturi tikslo vystyti verslo, kurti naujas darbo vietas, augti ir mokesčių nemoka, o juos naudoja.
Gerb. Seimo nare, aplankykite neįgaliuosius, dirbančius socialinėje įmonėje, paklauskite, kaip jie jaučiasi jūsų įžeidinėjami. Ir pateikite bent vieną pasiūlymą, kad įsidarbintų ir likusieji 100 tūkst. neįgaliųjų, kurie laukia jūsų darbo, o ne žodžių.
Ir nereikia „kabinti“ atsakomybės naujajam ministrui, prisiimkite ją pati – juk jūs valdžioje!
Socialinės įmonės darbuotoja Laima L.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
