Norėjau papasakoti, ką slepia graži ir jauki aplinka ir ko nemato klientai. Dirbam dviem pamainomis. Atrodo, darbuotojai patyrę, ko daugiau norėti. Suvilioja klientą, išpildo jo lūkesčius su kaupu ir palieka gerą prisiminimą jų galvose.
Bet ar kada kas pagalvoja, kas dedasi darbuotojo galvoje, kas slypi už šiltos šypsenos?
Taupom viską. Taip, suprantu, verslas yra verslas, reikia susispausti, tačiau pirkti prastos kokybės ingredientus ir po to kaltinti darbuotoją dėl to, kad pirkėjas negrįžta, yra nesąžininga.
O jei dar įstaigos vieta kažkokiame užkampyje? Bet, kaip sako viršininkai, apyvarta priklauso nuo pardavėjo! Kiekviena diena prasideda nuo lavinos priekaištų. Apie ką? Apie orą. Kad ir apie tai, kodėl žmogui viską supakavai į maišelį, kuris kainuoja!
Už tiek net kramtomosios gumos neįpirksi, bet turi žmogui, pirkusiam už 20 eurų, sakyti: „Atsiprašome, jūsų perkamų prekių kiekis per mažas, todėl taip švaistytis negalime.“
Šlykščiausia yra apkalbos. Baisiausia, kad jas skleidžia darbdaviai, tarsi norėdami supjudyti darbuotojus. Nors į akis sako: „Koks tu šaunuolis“ ir „Kaip sunku rasti gerų darbuotojų“.
O kur dar laikas, kai kolegos serga. Ir nors pats turi globoti sergančią mamą, skubi padėti. O atsidėkojimui sulauki gąsdinimų, kad dėl tokių darbuotojų teks bankrutuoti.
Ir tai tik gėlės. Mieli darbdaviai, turėtumėte džiaugtis darbuotojais su idėjomis ir gabumais. Ir taktika – pulti, o po to bandyti išlaikyti gerus santykius – nėra gera.
Taip niekada neturėsite nuoširdžių ir atsidavusių darbuotojų. Mes esame lygiaverčiai. Tik pas jus investicijos, o pas mus – idėjos ir pastangos! Tikiuosi ir Lietuvoje kada nors supras, kad mes esame ne tik darbo jėga, bet ir žmonės.
Pardavėjas, produkto paruošėjas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
