Pasisukiojo gaisrinėje ir nepatikėjo: „Pats Algirdas Butkevičius žadą prarado“

Lietuvoje pilna įvairių sričių muziejų, gal tik nėra gaisrinės muziejaus. Bet, pasirodo, yra. Tai – Kybartų gaisrinė.

Anot autoriaus, Algirdas Butkevičius Kybartų gaisrinėje ir nustebo pamatęs ne tik suolo pavidalo krosnį.<br>„Google Street View“ ir M.Patašiaus nuotr.
Anot autoriaus, Algirdas Butkevičius Kybartų gaisrinėje ir nustebo pamatęs ne tik suolo pavidalo krosnį.<br>„Google Street View“ ir M.Patašiaus nuotr.
Kybartų gaisrininkai dirba akmens amžiau sąlygomis.<br>Google street view nuotr.
Kybartų gaisrininkai dirba akmens amžiau sąlygomis.<br>Google street view nuotr.
Kybartų gaisrininkai dirba akmens amžiau sąlygomis.<br>Google street view nuotr.
Kybartų gaisrininkai dirba akmens amžiau sąlygomis.<br>Google street view nuotr.
Anot autoriaus, Algirdas Butkevičius Kybartų gaisrinėje nustebo pamatęs ne tik suolo pavidalo krosnį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot autoriaus, Algirdas Butkevičius Kybartų gaisrinėje nustebo pamatęs ne tik suolo pavidalo krosnį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Muziejaus lankytojas

2017-02-26 13:02, atnaujinta 2017-04-09 00:36

Pastatas senas senutėlis, byrančiomis sienomis. Pats Algirdas Butkevičius apsilankė čia ir su Vilkaviškio meru didžiai stebėjosi, kai pamatė zelikį ar kitaip mašinsuolį (suolo pavidalo krosnį), o kai sužinojo, kad ant jo džiovinami šlapi rūbai po gaisro, tai žadą prarado.

Tik kad pastatas byra, taip nė vienas ir nepamatė. Gerai dar, kad nepaklausė, kur žmonės prausiasi, kai grįžta iš gaisro. Nesiprausia. Nėra kur. Kaip ten dėl higienos reikalavimų?

Išvyko valdžia, paliko tik pažadus, o žmonės vyksta į gaisrą su mašinomis, kurioms jau per 40 metų. Pagal greitį, tai galėtų risnoti ir su arkliais, nedaug atsiliktų.

Kuro sąnaudos tokios, kad lėktuvu turbūt pigiau keliauti. Gelbėjimo įrankių pagaminimo data siekia dar senesnius laikus.

Tikrai kaip muziejuje.

Dvidešimt pirmas amžius dar už kalnų

Ar žinote, kokias anketas reikia užpildyti įsidarbinant? Niekada neatspėsite – jose vis dar prašoma įrašyti tėvavardį... Seniai to neteko matyti.

Vaikystėje teko nešioti vyresnių sesių, brolių išaugtus rūbus. Bet ar išdrįstumėte autis guminius, kuriuos penkiolika metų nešiojo jūsų kolega ir išeidamas į pensiją, vadovų paliepimu, juos turi palikti jums?

Aš tiek drąsos neturėčiau. Kaip ir prašyti atostogų jums ir kolegoms patogiu metu. Įdomi tvarka, nes pavyzdžiui, pradėjus dirbti, pamainos vadas tau paskiria atostogas gruodį. Kitais metais – sausį ir taip toliau.

Klausimas pirmokui: po kiek metų šeima vasarą atostogaus kartu? Nes atostogauti po dvi savaites kažkodėl negalima, o apie mėnesio pakeitimą nėra ir kalbos. O ir niekas neklausia, pakabina grafikus tuos pačius, tik su kitomis pavardėmis.

Ateini vieną dieną ir žinai, kada šiemet tu atostogausi. Juk muziejuose darbo kodeksas negalioja.

Dar pridursiu, kad darbuotojų gaisrinėje – viso labo tik vienuolika. Gal kažkam trūksta kompetencijos sudarant grafikus?

Žurnalistai ieško įvairiausių temų, pašnekovų. Pasisukiokite po provinciją, gyvename čia įdomiai. Dvidešimt pirmas amžius dar už kalnų. Gal kas padėtų jam ateiti?

Muziejaus lankytojas.

Darbo sąlygos – sudėtingos

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius neneigė, kad gaisrininkų darbo sąlygos yra sudėtingos, jiems tenka dirbti su sena įranga.

„Koks finansavimas, tokią įrangą ir turime. Manau, kad tokia problema yra ne tik Kybartuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Tas pats yra ir Vilkaviškyje.

Naujų automobilių eksploatuoti negalime, nes jie tiesiog netilptų pro gaisrinės vartus. Jei gaisrinė turėtų naują, visus šiuolaikinius standartus atitinkantį pastatą, išsispręstų daug problemų.

Miesto savivaldybė jau pasiūlė žemės sklypą naujai gaisrinei statyti. 2017 metais lėšų nepavyko gauti, tačiau kitais metais turėtų būti planuojama pradėti naujos Kybartų gaisrinės statybas“, – sakė Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas E.Armanavičius.

Paragino kuo skubiau kreiptis dėl remonto

Seimo narys Algirdas Butkevičius užtikrino, kad žado ar sąmonės dar niekur neprarado.

„Būdamas Vyriausybės vadovu ir dabar, eidamas, Seimo nario pareigas, vykau ir vykstu į tokias vietas kaip rajonų priešgaisrinės tarnybos, ligoninės, mokyklos ir kitur, jau žinodamas ar norėdamas sužinoti, kokios ten problemos ir tų žmonių pasiekimai.

Važiuoju nesitikėdamas parodomųjų sutikimų ar, atvirkščiai, rasti griuvėsius. Važiuoju susitikti su žmonėmis, kalbėtis, išgirsti iš jų lūpų keliamus klausimus, problemas, su kuriomis susiduria darbuose ir gyvenime, savo akimis pamatau realias tokių žmonių darbo ir gyvenimo sąlygas.

Neprarasdamas amo matau, kad sudėtingomis sąlygomis dirba ugniagesiai gelbėtojai. Neužtenka valstybėje resursų visiems imti ir vienu metu atnaujinti patalpas, automobilių ūkį, įrangą, netgi tą pačią aprangą. Bet tai tikrai daroma.

Tvirtai spaudžiu ranką ir pareiškiu didžiausią pagarbą šiems pareigūnams. Jie kaip niekas kitas mūsų valstybėje turi žmonių pasitikėjimą ir jį išlaiko jau daug metų. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 90 procentų gyventojų. Ja pasitikima labiau negu bet kuria kita šalies institucija ir tikrai negaliu nesižavėti šitais vyrais ir jų tarnyste.

Žinau, žavėtis ir ranką paspausti neužtenka. Žmonių lūkesčiai ir reikalavimai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ypatingi. Gaisrų, nelaimių, avarijų metu nuo šių pareigūnų dažnai priklauso ne tik turto išsaugojimas, bet ir žmogaus gyvybė, sveikata, nuotaika.

Visus vadovavimo metus Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo mūsų Vyriausybės akiratyje. Ne veltui buvau pastebėtas besilankantis net ir nedidelių miestų ar rajonų ugniagesių tarnybose. Kasmet buvo skiriami pinigai šių tarnybų atnaujinimui – milijonai litų, paskui eurų skirti automobiliams, patalpoms, įrangai.

Buvo pasirūpinta miškingų rajonų aprūpinimu technika. Nauji automobiliai skirti Kauno, Neringos, Varėnos, Tauragės rajonams. Atsižvelgiant į vietos sąlygų specifiškumą autotechnika aprūpinti Alytaus, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Utenos, Marijampolės, Vilniaus priešgaisrinės tarnybos. Vieno ugniagesių automobilio kaina – beveik 300 tūkstančių eurų.

Taigi, net ir metant visus įmanomus resursus, dalį automobilių nuomojant, skaičiuojama, kad apie pusė Lietuvos ugniagesių vis tiek lieka važinėti su senesniais negu 10 metų automobiliais. Bet jų įranga tikrai nėra muziejiniai eksponatai. Pagal valstybės išgales ji atnaujinama ir keičiama.

Ir ne vien įranga ar automobiliai. Kaip rodo pusšešto tūkstančio gyventojų turinčių Kybartų pavyzdys, daug Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėtojų tarnybų tiesiog vargsta senose neremontuotose patalpose. Ir ten važiavau ne muziejinių eksponatų žiūrėti.

Mačiau jų problemą, girdėjau, ką sakė Kybartų ugniagesiai. Paraginau savivaldybės vadovus kuo skubiau kreiptis dėl remonto. Vilkaviškio savivaldybė nusprendė skirti sklypą ir statyti naują pastatą Kybartų ugniagesiams gelbėtojams, kreipėsi dėl lėšų skyrimo į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Mačiau departamento patikinimus kitais metais pasirūpinti Kybartų ugniagesių patalpomis.

Taigi, matydamas, ugniagesių, kaip ir kitų įstaigų ar jų darbuotojų problemas, ne amą praradinėju, o tiesiog stengiuosi jas spręsti.

Manau, kad neatsitiktinai ugniagesiai gelbėtojai tiek metų išsaugo žmonių pasitikėjimą, nes kaskart įrodo savo profesionalumą ir pasirengimą kritinėse situacijose. Tai tikrai nebūtų įmanoma su pasenusia technika, neturint šiuolaikinės įrangos ir darbo sąlygų.

Tikiu, kad ir dabartinėje Vyriausybėje dirbsime kartu su koalicijos partneriais neapleisdami šitos visiems žmonėms svarbios tarnybos ir pasitikėjimas ja išliks. Valstybės pareiga pasirūpinti gelbėtojais, kad jie laiku ir tinkamai pasirūpintų mūsų visų saugumu“, – komentavo A.Butkevičius.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.