Šiomis dienomis išėjau nėštumo ir gimdymo atostogų ir kreipiausi į „Sodrą“ dėl išmokų. Darbuotoja pasakė, kad man priklausys 150 eurų kasmėnesinė išmoka. Grįžau namo apsiverkusi.
Argi tai ne pasityčiojimas iš šeimų? Kaskart grįžusi iš užsienio matydavau, kaip kainos kyla. Kol atvažiuodavau atostogų, tai man nekėlė didelių emocijų, bet nusprendusi sugrįžti ir kurti šeimą Lietuvoje nebegaliu sutvardyti savo neigiamų emocijų.
Lietuva mane ir mano šeimą daro bomžais. Kas belieka? Būti kokiai kišenvagei, kad į namus parneščiau kepalą duonos? O gal tapti aukšto lygio aferiste, kad būtų galima ne tik pragyventi, bet ir gyventi?
O gal numesti naujagimį kokiai auklei ir vėl važinėti į užsienį? Kas man atsakys į šiuos klausimus? Ar, kaip visada, valstybei neįdomu paprastų žmonių „paprastos“ problemos?
Pasakykit, kaip išgyvent už tą minimalų atlyginimą, kai kainos sukeltos kaip Norvegijoje, o alga tolygi pašalpai? Mokyklose ir darželiuose vyksta akcijos „Be patyčių“. O ką pati valstybė daro su savo piliečiais? Ar čia ne tas pats, jei savo vaiką versčiau visą dieną atlikti namų ruošos darbus, o dienos pabaigoje numesčiau kaulą? Gi ne visai pliką – dar kažkiek būtų mėsos... Sužinotų vaikų teisės... kaži, ar neatimtų. O kur mūsų teisės į normalų pragyvenimą? Kas mus apgins?
Aplink save esu mačiusi žmonių, kurie jau nieko iš valstybės nesitiki, o gavę pašalpas, jas tiesiog prageria. Bet kokie jie laimingi – juokiasi nuo dūšios... Kai susipyksta, išsidaužo „snukius“, bet susėdę prie butelio vėl linksmai bendrauja.
Atrodo, gyvenimas be vargo. Be vargo, nes neturi ko prarasti (šeimos pragertos, bendrabučio mokesčiai nedideli, tad arba susimoka karts nuo karto, arba prasiskolina, bet niekas nekreipia dėmesio į tai).
Pasakykit, kaip galėčiau apie savo gimtąją šalį pasakyti gerą žodį, kai ji mane ir mano vaikus daro valkatomis? Sakoma, kokie tėvai, tokie ir vaikai. O juk mūsų motina ir yra tėvynė. Kaip ji „auklėja“ savo piliečius, tokie ir esame.
***
„Sodros“ komunikacijos skyrius komentavo, kad visos išmokos, kaip ir bet kokioje kitoje situacijoje (pavyzdžiui, draudžiant automobilį ar kitą turtą), priklauso nuo įmokų.
„Lietuvoje galiojanti motinystės socialinio draudimo sistema – viena palankiausių Europoje, tačiau ir ji yra paremta ekonomikos dėsniais. Jei draudimo sistemos dalyvis dirba Lietuvoje ir oficialiai, jis gaus jam priklausančias išmokas.
Tačiau jei žmogus dirba neoficialiai (tai yra nemoka įmokų, nes užmokestį gauna „vokelyje“) arba dirba ne Lietuvoje (taigi įmokas moka kitos šalies draudimo sistemai), įmokos iš pagrindinės sistemos jam nepriklauso. Tačiau net ir tada veikia kiti mechanizmai, kurie bendromis visų mokesčių mokėtojų lėšomis, socialinio solidarumo principais užtikrina numatytas išmokas tokiems žmonėms.
Motinystės draudimo įmokos siekia apie 1 proc. nuo žmogaus gaunamo atlyginimo. Pavyzdžiui, 500 eurų atlyginimą gaunanti moteris per 12 mėn. (toks yra būtinasis stažas motinystės išmokai gauti per pastaruosius 24 mėn.) motinystės draudimui sumoka apie 60 eurų, o šios moters gaunama motinystės išmoka siekia 100 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio arba, šiuo atveju, 500 eurų.
Neturėdami pakankamai duomenų ir negalėdami viešai nagrinėti konkrečios situacijos galime pateikti tik apibendrintą situacijos komentarą. Kaip tai numato įstatymas, motinystės išmoka yra 100 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, be to, šiai išmokai, vadovaujantis 2016 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, nėra taikomos lubos.
Tai reiškia, kad motinystės išmoka moteriai yra mokama tokia, kokios buvo jos gaunamos vidutinės pajamos, gautos per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, įgijus teisę į motinystės išmoką 2017 m. gegužę, išmoka apskaičiuojama vertinant nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. kovo gautas pajamas.
Apskaičiuojant išmokų dydį asmens pajamos, gautos dirbant užsienyje, nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, kadangi nuo jų nebuvo mokėtos Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos. 2017 metų I ketvirtį minimali išmoka – 156,66 euro, 2017 m. II ketvirtį – 162,56 euro.
Nedideles išmokas (motinystės, vaiko priežiūros, ligos) gali lemti ir tai, kad ne visas žmogaus uždirbtas darbo užmokestis yra mokamas skaidriai, pavyzdžiui, oficialiai žmogui mokama tik už pusę etato, o kitus pinigus jis gauna vokelyje.
Tokiu atveju ir motinystės draudimo įmokos „Sodrai“ mokamos ne nuo viso žmogaus gaunamo darbo užmokesčio, bet tik nuo oficialios jo dalies – šešėlis socialinio draudimo sistemoje nedalyvauja. Reikšmingos įtakos išmokų dydžiui gali turėti ir aplinkybė, kad pastarųjų 12 mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuojama išmoka, moters pajamos buvo gerokai mažesnės už minimalias ir/ar nenuolatinės. Pavyzdžiui, jei moters atlyginimas 12 pastarųjų mėnesių (neskaičiuojant mėnesio iki teisės gauti išmoką dienos) būtų buvęs bent minimalus – 380 euro – jai priklausytų panašaus dydžio motinystės išmoka (apie 380 eurų). Kaip jau minėta, dirbant užsienyje ir būnant draudžiamu motinystės draudimu kitoje valstybėje, socialinio draudimo stažas yra įskaitomas, bet gautos pajamos, nuo kurių įmokos mokėtos kitai valstybei, nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis.
Taip pat labai svarbus yra motinystės socialinio draudimo stažas: jis turi būti sukauptas bent 12 mėn. per pastaruosius 24 mėn. Kai asmuo stažo skaičiuotinu laikotarpiu dirbo ir/ar buvo draustas socialiniu draudimu kitoje Europos sąjungos valstybėje narėje, Europos Ekonominės Erdvės valstybėje ar Šveicarijoje, šie darbo draudimo laikotarpiai yra įskaitomi į asmens motinystės socialinio draudimo stažą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie nesutapo su laiku, dirbtu Lietuvoje.
Į redakciją besikreipusią moterį kviečiame susisiekti su „Sodros“ specialistais ir išsiaiškinti visus neaiškumus dėl jos situacijos. Tam net nebūtina vykti į teritorinį „Sodros“ skyrių – asmeninė informacija žmogui apie jį patį gali būti teikiama ir telefonu, tik būtina pasinaudoti vienu iš trijų atpažinimo būdų, kurie aprašyti „Sodros“ svetainėje“, – komentavo „Sodros“ atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
