Išsižiojo sužinojęs apie būsimą žmonos pensiją: „Ką su tokia suma reikės veikti?“

Nelauktas laiškas

 Motinystės atostogų išėjusi mokytoja iš „Sodros“ sulaukė perspėjimo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Motinystės atostogų išėjusi mokytoja iš „Sodros“ sulaukė perspėjimo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vilmantas

2017-05-31 07:25, atnaujinta 2017-05-31 16:48

Neseniai „Sodra“ pradėjo girtis, kad ėmė siųsti gyventojams laiškus, informuojančius (perspėjančius), kad praėjusiais metais neuždirbote reikiamo stažo (minimumo)... 

Pradžioje pasijuokiau, kad eilinį kartą valdininkai neturi ką veikti. Pasirodo, ne tik neturi ką veikti, bet eilinį kartą mėto į orą žmonių uždirbtus pinigus. 

„Sodra“ suskaičiavo, kad laiškus gaus apie 160 000 gyventojų. Mūsų šeimos nuostabai, tokį laišką gavome ir mes, bet... 

Auginame vaiką, žmona dvejiems metams yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų, tad antrais metais gauna tik 40 proc. buvusios algos. 

Be to, žmona dirbo mokytoja, tad algą jai mokėjo taip pat valstybė. Tad prašau savo žmonos darbdavių, t.y. valstybės, valdininkų – pakelkite jai algą, kad tie 40 proc. būtų pakankamas kiekis bent minimaliam darbo stažui, arba neužsiiminėkite nesąmonėmis, neva kovojate su šešėliu... 

Laiškų rašyti neapsimoka?

Net neabejoju, kad bent pusę iš 160 000 laiškų gavo ar gaus mamos, kurios yra antrus metus vaiko priežiūros „atostogose“, o nemaža dalis tikriausiai taip pat valstybinių įstaigų darbuotojai... 

Tad apskaičiuokite, kiek mokesčių mokėtojų pinigų išmetėte eilinei savo nesąmonei, kai laiškus siunčiate sau – žmonėms, kuriems patys mokate pinigus...

Su tokiomis nesąmonėmis ne tik nemažinate šešėlio ir nestabdote emigracijos, bet ją dar ir skatinate... 

Beje, laiške parašyta: „Jūsų tikėtina pensija apie 230 eurų.“ Sakykime, jos sulauksime. Ką su tokia suma veikti sumokėjus komunalinius mokesčius (jei jiems užteks)? Tikriausiai net užpakalį reikės pirštu nusivalyti... 

***

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus parengtame atsakyme primenama, kad iniciatyva „Vyšninis vokas“ – ilgai brandinta ir auginta idėja, sukurta remiantis gausia ir sėkminga tarptautine patirtimi. 

„Visame pasaulyje socialinio draudimo institucijos, kaip ir verslo įmonės, informuoja savo klientus jiems svarbiais klausimais. Ir tai turi būti daroma, nes stažo pensijai gauti problema – aktuali ir vis skaudesnė, todėl būtina apie tai garsiai kalbėti.

Gerai, kad „Sodros“ iniciatyva atskleidė taisytiną teisės aktų nuostatą. Vaiką prižiūrinčių ir atitinkamų atostogų išėjusių žmonių stažo pensijai kaupimas – vienas tokių klausimų. Jau inicijavome dėl jo diskusijas ir tikime, kad situacija bus išspręsta. 

Beje, nuo 2017 m. už visas moteris ir vyrus, gaunančius vaiko priežiūros išmokas, kurios yra mažesnės negu MMA, valstybė sumoka papildomai įmokų, kad jų gautos draudžiamosios pajamos siektų MMA, ir per metus, kol gauna vaiko priežiūros išmoką, žmonės sukauptų 12 mėn. stažo. 

Kaip ir iki 2017 m., taip ir dabar valstybės lėšomis yra draudžiamas ir stažą kaupia vienas tėvų iki vaikui sueis 3 metai, net jei išmoka jam nepriklauso ir nėra mokama.

Už jį valstybė sumoka įmokas nuo MMA, taigi per metus vaiką auginantis vienas tėvų, net jei išmoka jam nepriklauso ir nėra mokama, sukaupia 12 mėn. stažą. 

Vis dėl to problema – gerokai platesnė. Jau daugiau nei 20 metų galioja nuostata, įstatymu įtvirtinusi stažo pensijai priklausomybę nuo metinių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, kurios nuo šių pajamų yra sumokamos. Tačiau žmonės savo stažą intuityviai vis dar skaičiuoja pagal išdirbtą laiką, o ne gautas pajamas.

Pastaruosius ketverius metus kas ketvirtas į pensiją išeinantis žmogus neturi sukaupęs būtino 30 metų stažo. Per 10 pastarųjų metų šis skaičius išaugo dramatiškai – nuo 16 iki daugiau nei 25 proc. Dėl to jiems apskaičiuojama palyginti maža pensija. 

Pavyzdžiui, vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, yra apie 290 eurų, o jo trūkstant – mažiau nei 160 eurų. 

Vertindami situaciją nusprendėme kiekvieną žmogų, pernai nesukaupusį 1 metų stažo, individualiai apie tai informuoti. Taip siekiame ne tik perspėti apie senatvėje prognozuojamas labai mažas pajamas, bet ir paskatinti laiku suskubti šią situaciją keisti.

Tokia informavimo apie draudimo laikotarpio pakankamumą praktika sėkmingai taikoma Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse.

Jei šiandien nekalbėsime apie tai, kokias finansines pasekmes gali sukelti stažo trūkumas, problema nedings – ji iškils tuomet, kai jau galbūt nieko nebebus galima pakeisti, t. y. atėjus laikui gauti senatvės pensiją.

Todėl „Vyšninio voko“ tikslas yra laiku informuoti žmones apie jų finansines perspektyvas ir įvertinti galimybes padėtį pakeisti.

Ekonominės prognozės rodo, kad pensija veikiausiai bus gerokai mažesnė negu iki tol gautas atlyginimas, tačiau  nedarant nieko – pavyzdžiui, dėl to, kad nežinojome, laiku negavome informacijos – pajamos senatvėje gali būti dar mažesnės – kai kam net perpus. 

Kita vertus, visose valstybėse, kur veikia panaši pensijų sistema kaip Lietuvoje, pensijos dydis yra iki 40 proc. turėto darbo užmokesčio.

Tokia yra šios sistemos ekonominė logika. Žinoma, turi būti tenkinami tam tikri reikalavimai, tokie kaip būtinasis stažas.

Sprendimas žmonėms siųsti registruotus laiškus priimtas įvertinus informacijos saugumo ir patogumo vartotojui klausimus.

Kadangi kiekviename laiške pateikiama ne apibendrinta visiems aktuali informacija, bet pristatoma konkreti adresatų situacija, duomenys apie jų sukauptą stažą ir pensijos prognozės negalėjo būti pateikiama lankstinukų pavidalu.

Atlikta duomenų analizė rodo, kad didesnė vartotojų dalis nelinkę domėtis savo situacija, todėl informavimas registruotais asmeniniais laiškais pasirinktas kaip tinkamiausia alternatyva.

Pensijų sistema šiuo metu yra tokia, kokia yra, o tam tikrų didelei visuomenės daliai aktualių problemų slėpimas jas tik dar labiau didintų ir būtų nepateisinamas, tad „Sodra“ ėmėsi šios iniciatyvos.

Manome, kad tai yra vienintelis teisingas būdas, nors žinios ir ne visada geros“, – komentavo „Sodros“ atstovai.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.