Aišku, kai kas sakytų, kad tik masažo kurso kaina sėdimo darbo nualintai nugarai. Gal dar pridurtų, kad tie vertintojai, ypač lituanistai, vakare namo jau ne eina, o ropoja. O kur dar smegenų nuospaudos. Bet čia tik pavyduoliai. Iš tikrųjų vertinti kandidatų darbus didelė garbė.
Ne tokie šlovingi mokytojai dirba egzaminų administratoriais, vykdytojais. Gal kokie 5 procentai. Tikslesnius duomenis turi tik savivaldybės ir jie respublikos mastu nėra apibendrinami. Šių kolegų darbas daug mažiau atsakingas, be to, menkas trūkumėlis – dažnai šeštadieniais. Ir apmokamas jau ne taip įspūdingai. Tačiau juk visuomet įdomu įgyti naujos patirties, šiuo atveju apsaugininko ir salės darbuotojo kartu.
Kitas labai smagus birželio pasirinkimas – mokinių vasaros stovyklos. Tai proga nemokamai aplankyti pačius įvairiausius parkus, kaimo sodybas, žaisti boulingą, keliauti į teatrą ar kiną. Jokios rutinos ir gali net įsivaizduoti skriejantis laiku. Mat šios pareigos šiek tiek primena pionierių vadovo. Bet taip besimėgaujančių gyvenimu taip pat nėra daug. Galima spėti, kad, sudėjus visus skaičius, įdomiai ir prasmingai leidžiančių birželį, tiksliau, jo dvi savaites, būtų mažiau ketvirtadalis pedagogų. Vis dėlto nereikia manyti, kad likusieji nuobodžiauja. Jie taip pat turi ne mažiau turiningos veiklos.
Tai ir madingosios refleksijos, ir darbas grupėse planuojant, strateguojant , o kur dar nerealių seminarų galimybė. Svarbiausia, viskas nemokamai. Juk dabar daugybė žmonių ploja didžiulius pinigus už pačius įvairius koučingo mokymus ar savianalizės kursus. Mokytojas gali tyrinėti ir pažinti save dykai. Kai tai nusibosta, posėdyje nutaria rengti išvažiuojamuosius posėdžius į mokyklos kiemelį. Didesnės sėkmės atveju net į Druskininkus ar Birštoną. Aišku, Palangą pasiekti drąsos dar neužtenka. Visgi mokytojai ne seimūnai. Bet yra ir tokių laimingų mokyklų, kurios gali sau leisti kvalifikaciją tobulinti užsienyje. Tačiau čia jau labai didelės sėkmės atveju. Niekas juk nenori būti apkaltintas valstybiniu turizmu švietimo įstaigoje. Ne visa, tikrai ne visa visuomenės dalis suprastų, kokią teigiamą įtaką tokios kelionės daro bendruomenės stiprinimui ar bendradarbiavimo gerinimui. Jau nekalbant apie tai, kiek integruotų pamokų scenarijų gimsta tokių išvykų metu.
Dirba atostogautojais
Tačiau švietimo įstaigų birželio vaizdas tikrai būtų nepadorus, jei nepaminėtume atvirai ir nevaržomai poilsiaujančių pedagogų. Juk jie sunkiai ir kantriai arė visus metus, daug darbų darė nemokamai, tad ką čia slėpsi, daug direktorių jaučia pareigą jiems atsilyginti papildomomis poilsio dienomis. Nesvarbu, kad jomis parduotuvėje neatsiskaitysi ar kad vis dar galiojantis Darbo kodeksas papildomą ir viršvalandinį darbą tokia forma atlyginti draudžia. Be jokios abejonės, jei mokyklos vadovas ne toks supratingas, pasiilginti atostogas mokytojui tenka patyliukais. Juk, atvirai kalbant, iš tikrųjų eilinės mokytojo atostogos vis dar trumpos. Tad prie jų neprisidurti dar ir šiek tiek birželio būtų nusikaltimas. Sau, savo šeimai ir, be abejo, mamai kaime. Tuo labiau kad dėl tų atostogų praktiškai ir pasirinktas mokytojo kelias. O kur dar amžinas skaudulys dėl mažos algos ar nuolat valstybės neapmokamų minėtų viršvalandžių? Kaip nepasiilginti?
Dirba burtininkais ir budeliais
Tiesa, kad nepradėtumėte pavydėti ne tik baltai, bet ir juodai, reikia pasakyti, kad yra švietimo įstaigose tokių keistuolių, kurie mokytojais dirba ir birželį. Kitaip kaip vargšais jų nepavadinsi. Jie ne tik nemoka džiaugtis gyvenimu, bet neleidžia to daryti ir kitiems. Įsivaizduokite, šie kirviai savo noru kai kuriems mokiniams trimestre surašo nepatenkinamus pažymius. Tai reiškia, jog viešai prisipažįsta, kad per visus metus dalies vaikų nieko neišmokė. Naujoviškai sakant nesugebėjo įnorinti ar panorinti ugdytinių mokytis. Ir dabar jie mano, kad stebuklingu būdu tai padarys per keliolika birželio pamokų. Galima manyti, kad šie mokytojai yra absoliučiai nekūrybiški. Juk galima vertinti vaikus ir už gražias akis ar ramaus sėdėjimo pažangą. Paguoda tik tokia, kad tokių keistų, kurie mėgtų ne tik vaikus, bet ir save plakti, švietimo įstaigoje nėra daug. Vienas kitas. Tad gal gerai, kad naujoji švietimo ministrė pailgino mokslo metus ir taip savaime uždraudė tokį vaikų diskriminavimą. Mat tie papildomi vaikų kankinimo ir pažeminimo darbai dažniausiai vykdavo pirmomis birželio savaitėmis. Žodžiu, mirtis kirviams, tegyvuoja laisvė nesimokyti.
Gera būti mokytoju birželį. Kaip ir mokinių rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu. Vienintelė bėda, kad vis dažniau pagalvoju: „Jeigu ne tos dažnos ir ilgos atostogos, turbūt neišlaikyčiau“. Bet gal kas iš pavyduolių nori apsikeisti vietomis?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
