Darydama tokias išvadas remiuosi gyvenimiška patirtimi. Mano patėvis grasino mane nužudyti. Sakė žinantis tašką, kurį paspaudus žmogus mirtų vietoje. Sakė, tokiai gyvatei kaip aš vieta tik kapuose.
Ir šitaip jis terorizavo mane tris mėnesius. Po to netikėtai pats miegodamas mirė lovoje.
Mano mama visada apšnekėdavo savo neįgalaus brolio gyvenimą. Laukdavo jo mirties. Brolis iki šiol gyvena, o mamos jau nėra daug metų. Mano brolis sergančiai mamai linkėjo greitesnės mirties. Ji būtų mirusi ir be tokio sūnaus linkėjimo, o dabar jis pats guli po žeme.
Yra daugybė pavyzdžių ir iš aplinkos. Tačiau pasakoju tik apie tai, ką pati išgyvenau. O dabar ir dar kartą įsitikinau, kaip pavojinga kitam linkėti mirties.
Senelis, kuri slaugau, turi 6 vaikus. Keli iš jų labai energingai linkėjo jam mirties, kai jis gulėjo mirties pataluose. Neva, aklas, senas, niekam nereikalingas. Tik guli lovoje ir jokios iš jo naudos.
Bandžiau ginčytis ir aiškinti, kad jie neturėtų taip kalbėti. Nes tik Dievas sprendžia, kas reikalingas šioje žemėje, o kas ne. Kad daug geriau linkėti žmogui tik gero ir didelės sveikatos, ir tada tokie žodžiai su kaupu grįš atgal. Niekas nesiklausė. Tildė mane ir šaipėsi iš mano įsitikinimų.
Kai kalbėjausi su juo, bandžiau nuraminti ir paguosti. Skatinau neprarasti vilties. O jis žinote, ką man atsakė? „Kokia būtų neteisybė, jei aš numirčiau greičiau už tėvą! Aš dar jaunas. Man dar gyventi ir gyventi. Mane labai anūkai myli. Aš jiems esu reikalingas. O jis niekam nereikalingas! Jokios iš jo naudos. Guli ir guli. Kodėl jis turi pasilikti, o aš turiu išeiti?“
Baisu pasidarė. Žmogus net mirties akivaizdoje galvoja ne apie gražią ateitį pasveikus, o sprendžia, kas vertas gyvenimo, o kas ne...
Galvotų jis kitaip, kitaip ir gyventų. Todėl aš esu įsitikinusi, jei mes niekam nelinkėsime mirties, apie ją nekalbėsime ir neminėsime jos, tai gyvensime ilgai ir laimingai.
O jei to nesuprasime, mirsime greitai ir skausmingai. Ir jokios maldos tada mums nepadės. Nes Dievas niekada nesipriešina žmogaus norams. Ir tai ne paranoja. Tai gyvenimo patirtis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
