Prarandamos LR pilietybės
Atgimimo laikmečiu kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, buvo svarbus, reikšmingas ir sveikintinas atkuriant, kuriant, puoselėjant Lietuvą, jos paveldą, istoriją, kalbą, tradicijas. Tai buvo tada, tais idealistiškais Atgimimo – Sąjūdžio laikais, kai nebuvo tautiečių skirstymo į „mus“ ir „anuos“, tada ir dabar, iki Kovo 11-osios ar po jos.
European Migration Network (EMN) duomenimis, per paskutiniuosius trejus metus (2014–2016) Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atimta vidutiniškai iš 2400 Lietuvos piliečių, kas sudaro – 2.2 piliečio per dieną.
Žvelgiant į žemiau pateiktų duomenų skalę gana aišku, kad šie LR pilietybės atėmimo mastai nesumažės ir 2017 metais.
Vien 2012 metais savavališkai atsisakiusių LR pilietybės buvo tik 26, bet tuo pačiu metu per tuos metus Lietuva atėmė LR pilietybę iš 419 Lietuvos piliečių, nes pastarieji padarė ypač sunkų nusikaltimą valstybei.
Tik nepagalvokite blogiausio, kad kažką užmušė, apvogė, nupirko auksinių stalo įrankių iš valstybės lėšų, paėmė milžiniškus kyšius, pabėgo nuo Lietuvos teisėsaugos ar kaip kitaip nuskurdino Lietuvą. Ne ne. Jie tiesiog priėmė kitos šalies pilietybę gyvendami ir dirbdami ne Lietuvoje.
Išsižada tautiečių
Lietuvoje net žiauriausiam recidyvistui nėra ko lygintis su Lietuvos emigrantais, nes tik Lietuvos emigrantams taikoma ši bausmė: atimta LR pilietybė arba, kitaip sakant, Tėvynė išsižada joje gimusių, augusių, dirbusių savo tėvynainių.
Remiantis EMN duomenimis dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), tai yra kai Lietuva atima pilietybę iš LR piliečio.
Tiesą pasakius, turbūt ne visų šiose mokyklose besimokančių moksleivių tėvai yra LR piliečiai, nes kai kuriems iš jų Lietuva yra ją atėmusi. Ir už ką laisva Lietuva tu mus, emigrantus, taip baudi: kad pasirinkome ne prašyti pagalbos, o imtis savo iniciatyvos kuriant gyvenimą savo darbu?
Kad gyvendami ne svetur padedame savo giminaičiams, likusiems Lietuvoje? Kad savo pačių lėšomis išlaikome tą lietuvybę, kuri neskirsto Lietuvos vaikų į anuometinius ir dabartinius? Kad esame širdyje Lietuva, jos dalis ir kad ji mums yra ir liks vienintelė Tėvynė?
Nesupranta, ko siekiama
Taip, mes emigravome, nes laukiant ir prašant išmokos iš valstybės biudžeto nėra judėjimas į priekį ir tuo labiau klestinčios Lietuvos kūrimas. Tačiau ar tuo savo žingsniu mes tapome nusikaltėliais savo Tėvynei? Kuo siekiama šia bausme, kurios pasekmė – Lietuvos Respublikos pilietybės atėmimas?
Ne paslaptis, kad už rūpinimąsi svetimšaliais, „pabėgėliais“ Lietuva sulaukia politinio ir ekonominio dėmesio ir finansinio paskatinimo iš Briuselio ir Berlyno biurokratinės viršūnėlės.
Kai tuo tarpu rūpinimasis savais piliečiais nesulaukia jokio garbaus ir finansinio dėmesio iš ES valdančiųjų. Tad kas Lietuvai svarbiau: savų piliečių gerbūvis ir jų teisėtumas ar stambesnis čekis iš Briuselio aristokratų prarandant Lietuvos krašto žmones?
Grįžti sunku
Lietuvos Konstitucinis Teismas, Seimas, Prezidentė gana aiškiai duoda suprasti savo argumentus – esi Lietuvoje gimęs ar ką tik atvykęs svetimšalis – visiems vienodos taisyklės ir sąlygos į bet kokias pašalpas iš Lietuvos valstybės.
30 metų Lietuvoje dirbęs ir mokėjęs mokesčius pensininkas ar ką tik į Lietuvą atvežtas „pabėgėlis“? Lygybė tikrai gera bet kokios valstybės vidaus politikos savybė, o kaip tada su indėliu tos pačios lygybės labui?
Tad nejaugi toks šaltakraujiškas biznio dėsnis tapo Lietuvos politikų, Konstitucinio Teismo, prezidentės, Seimo narių svaro matas LR piliečių atžvilgiu: svarbesnės tiesės to, už kurio teises brangiau moka iš Briuselio banko?
Lietuvoje ką tik startavo akcija net pačios Prezidentės pritarimu: „Rinkis Lietuvą“, skirta suvienyti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir kiek įmanoma daugiau jų susigrąžinti į Lietuvą.
Bet tuo pačiu kviečianti ir vienijanti laisva Lietuva kasdien atima LR pilietybę vidutiniškai iš dviejų jos piliečių? Gerbiama LR Prezidente: sugrįžimas į Lietuvą būtų kur kas sklandesnis (bent jau biurokratiškai), jei Lietuva neatimtų LR pilietybės iš LR piliečių, gyvenančių svetur.
Ir finale, kas jus, Lietuvos politikai, išrinko ir kam jūs atstovaujat: pabėgėliams, ES – Briuselio ideologams ar LR žmonėms – jos piliečiams?
Pagarbiai, Aleksandras J. Vilkas, Čikagos Lituanistinės ir Lemonto Maironio Lituanistinės mokyklų mokytojas.
***
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas vyksta asmeniui žinant ir jo valia.
„Migracijos departamento duomenimis, per 2014–2016 metus Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 2250 asmenų. Iš jų 94 asmenys nusprendė savo valia atsisakyti Lietuvos pilietybės, o likę Lietuvos Respublikos pilietybės neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę ir neturėjo teisės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Norėtume pabrėžti, kad visais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas vyksta asmeniui žinant ir jo valia. Daugiau nei 99,5 proc. atvejų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas vyksta asmens iniciatyva. Išsamesnė statistika apie Lietuvos pilietybės netekimą 2012–2016 metais.
Dėl dvigubos pilietybės: Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų (Pilietybės įstatymo 2 str. 2 d.));
3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. (Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d.));
4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. (Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d.))
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Taip pat siunčiame išsamų paaiškinimą apie tai, kokiais atvejais netenkama Lietuvos pilietybės: Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 24 straipsnyje yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai.
Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota;
7) paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nei vienu atveju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas neįforminamas prieš tai neinformavus asmens ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas neįvyksta automatiškai. Pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos pilietybė netenkama, kai Lietuvos Respublikos pilietis pateikia prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Ši procedūra pradedama tik asmeniui pageidaujant, t. y. jam pateikus prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės jis neliks asmeniu be pilietybės.
Pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą Lietuvos Respublikos pilietybė netenkama, kai asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę ir jis neatitinka nei vienos iš sąlygų, nustatytų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 punktuose, leidžiančių Lietuvos Respublikos piliečiui kartu būti ir kitos valstybės piliečiu.
Šiuo atveju asmuo privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (toliau – konsulinės įstaigos), ar Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentui), ar teritorinės policijos įstaigos migracijos padaliniui bei pateikti dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės įgijimo faktą ir jeigu atitinka bent vieną sąlygą, leidžiančią Lietuvos Respublikos piliečiui kartu būti ir kitos valstybės piliečiu, dokumentus, patvirtinančius šiuos faktus.
Pareiga pranešti yra nustatyta Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Taigi, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė be jo žinios iš jo „neatimama“. Migracijos departamentas prieš teikdamas siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo turi įsitikinti, kad Lietuvos Respublikos pilietis tikrai neturi teisės kartu būti ir kitos valstybės pilietis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
