Tačiau Stokholmo tarptautiniame taikos tyrimo institute ištarta pakartotinai įgavo naują atspalvį ir patvirtinimą, kad ši tiesa yra aktuali ir šių dienų demokratiniame pasaulyje.
Per tą laiką iki šių dienų ši sena naujai patvirtinta tiesa dešimtis kartų apkeliavo žemės rutulį, tačiau kaip niekad yra aktuali šiandien. Tik klausimas: ar nepavėlavome pradėti ruoštis?
Juo labiau, kad ne retai ir mūsų „aukštuomenės“ lūpose nuskamba pašaipūs žodžiai, jog „rusai puola“, neva, tai yra paranoja, o geriausiu atveju – tik nesąmonė.
Pažiūrėkime į žemėlapius
Paanalizuokime. Prieš akis pasiklokime keturioliktojo, penkioliktojo, šešioliktojo, septynioliktojo aštuonioliktojo, devynioliktojo ir pagaliau dvidešimtojo amžiaus Rusijos ir Lietuvos žemėlapius.
Sugrįžkime mintimis į penkioliktą praėjusio tūkstantmečio šimtmetį, tiksliau nusikelkime kokius keturis – penkis šimtus metų atgal. Pamatysime Rusijos valstybę, kurios dydis daug maž atitinka dabartinės Maskvos srities plotą.
Todėl tokių kaip jūs muzikantų, ar dar kitokių veikėjų, žurnalistų, kurie ironizuoja analitikus, garsiai įvardijančius Rusijos veiksmus kaip pasiruošimą eilinei agresijai arba pasiruošimą puolimui, sutrypti Lietuvos nepriklausomybę, norėtųsi paklausti, kaip galėjo nutikti, kad Rusija, tokia „taikinga valstybė, niekuomet nepuolanti kaimynų, tiesiog visada labai jų atžvilgiu draugiška“, laikui bėgant tuos visus kaimynus tiesiog praryja.
Kaip pagreitintame filme, laikui bėgant, atitinkamai fiksuodami pokyčius žemėlapiuose, įsitikinsime, jog Lietuva ir jos valdomos teritorijos labai sparčiai mažėjo, tuo pat metu Rusija tiesiog proporcingai, labai sparčiai plėtėsi. Kol Lietuvos kaip valstybės po Žečpospolitos padalinimo visiškai nebeliko.
Gal okupacijos nebuvo?
O gal tai vėl šmeižtas ar paranoja taip manančiųjų? Gal ir Žečpospolitos padalinimo nebuvo? Gal taip pat nebuvo 200 metų Rusijos okupacijos? Gal ir Ribentropo– Molotovo pakto taip pat nebuvo ir nebuvo po to sekusios 50 metų pakartotinės okupacijos?
O gal žinote, ar tie patys stribai neturėjo vaikų ir giminių? O gal žinote, kiek jų vaikų dalyvauja panašiose patyčiose, diskusijose internetinėje erdvėje ir kaip ir jūs šiuo atveju šaiposi iš tų, kurie ištvėrė sovietinius gulagus, kurių tėvai ar seneliai gulėjo sušaudyti ir nuogai išrengti miestų ir miestelių aikštėse ir po to sugrūsti į išmatų duobes?
Ar tai apsieita be Rusijos puolimo? Ar be Rusijos puolimo, be Ribentropo-Molotovo pakto ir po to sekusio Rusijos puolimo ir Lietuvos okupacijos būtų Lietuvoje atsiradęs susipriešinimas, padalinęs Lietuvą?
Ekspertai kvailesni?
Nemanau, kad 2011-ųjų birželio 15-ąją Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) darbuotojai, profesionalai ekspertai, paskelbę posakį „Si vis pacem – para bellum“ („Nori taikos – ruoškis karui“) yra kvailesni už D. Zvonkų ir Stano, kurių profesija kurti muziką ir rašyti apie meilę, apdainuoti dailiosios lyties kūno formas.
Nemanau, kad vienos turtingiausių pasaulio valstybių Šveicarijos vadovybė, visa tauta, neturinti bendros sienos su Rusija, ypatingą dėmesį skirdama gynybai, yra kvailesnė už jus abu.
Tikslo neslepia
O jie, pasirodo, prisibijo Rusijos, nes Rusija ne taip seniai, 1968 m. (ne)puolė Čekoslovakiją, 1979 m. (ne) Afganistaną, 2008 m. (ne)puolė Gruzijos, 2014 m. (ne)puolė Ukrainos?
Ar žinote, kad buvusios Sovietų sąjungos strateginiuose planuose buvo vienintelis tikslas – socializmo įsigalėjimas visame pasaulyje?
O jeigu nežinote, tai žinokite, kad šiam tikslui įgyvendinti jam reikalingi tokie kaip jūs, kurie „sėkmingai“ niekintų, kvailintų visus tuos, kurie nori visomis išgalėmis išsaugoti Lietuvos valstybingumą.
Rusija, kaip jokia kita valstybė, gerai įsisavino demokratijos privalumus, jos silpnąsias vietas ir nevengia jomis pasinaudoti. Kaip sakė Rusijos revoliucijos idėjinis vadas Vladimiras Leninas „demokratija, tai pats efektyviausias ginklas patiems demokratams ir pačiai demokratijai sunaikinti”.
Sena išmintis sako, kad geriausias kiekvieno kvailio ginklas tai patylėjimas. Praleidote vyrai progą patylėti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
