Bet pagalvojau, kad per gerai būtų man jį susitikti ir labai greitai praradau viltį. Kaip tik atėjo mano brolis, pradėjome šnekučiuotis, nes turėjome palaukti jo kolegos, kurį taip pat reikėjo parvežti namo.
Mums su broliu besikalbant pastebėjau išeinančius krepšininkus. Aišku, tolumoje pamačiau ir A.Kavaliauską. Sekiau jį akimis iki tol, kol nepamačiau jo reakcijos, kai jis pats mane pamatė. Krepšininkas iškart pakeitė ėjimo kryptį ir pradėjo artėti link manęs. Kas man buvo labai malonu ir keista.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
