Tai buvo planuotas sugrįžimas ir galbūt ne viskas įvyko būtent taip, kaip norėta, tačiau jau beveik pusę metų aš jau Lietuvoje, savo namuose.
Tiki geresne Lietuva
Turiu būti atviras, jei netikėčiau geresne Lietuva, nebūčiau grįžęs. Tačiau vos ne kasdien tenka patirti šiokį tokį kultūrinį šoką; žmonių grubų elgesį gatvėje, parduotuvėse, vairuotojų - kelyje, neadekvatų policijos elgesį, kuomet jie elgiasi remdamiesi tik įstatymo raide, o ne žmogiškumo principais.
Beje, apie policiją. Pastebėjau, kad ne tik man, bet ir daugumai vairuotojų Lietuvoje pamačius policiją kelyje, kyla baimės ir nesaugumo jausmas. O juk turėtų būti atvirkščiai.
Stebint bendras nuotaikas pastebiu, kad žmonės gyvena baimėje, tačiau labai drąsūs už vairo kelyje, įžūlūs parduotuvėse eilėje, despotai namuose. O kai reikia apginti savo pilietiškas teises prieš valdžią, tarnautojus, valdininkus, tampa nuolankūs kaip baudžiauninkai, dovanojantys jiems dovanėles, visaip pataikaujantys, vos ne meilikaujantys. Tai veidmainystė, tai šlykštu ir žema. Tai man sunku suprasti. Taip neturėtų būti.
TV laidose, mugėse, viešuose susitikimuose ir renginiuose su valdžios atstovais mes galime matyti, kaip smulkūs verslininkai meilikauja valdininkams, dovanoja dykai jiems savo produkciją, šypsosi ir kitaip pataikauja jiems.
Tačiau iš tikrųjų, jie vos suduria galą su galu ir dažnai apgaudinėja valstybę nemokėdami mokesčių, kad išgyventų. Kaip kitaip tai pavadinti, jei ne veidmainiškumu? Tai apgailėtina.
Veidmainystė tapo norma
Ir tai vyksta visose srityse, ne tik smulkiame versle. Tai akivaizdu ir todėl mane šokiruoja.
Bailiai yra ir mūsų valdžia, nors ir pasiskelbėme pasauliui drąsia šalimi. Bailiai todėl, kad vis tiek Lietuva legalizuos kanapes, prostituciją, galbūt eutanaziją ir tos pačios lyties santuokas, bet tai padarys paskutiniai Europoje, tradiciškai.
Nejaugi veidmainystė tapo norma netgi valstybiniame lygmenyje? Kur dingo visuomeniškumo jausmas ir bendros gerovės siekimo tikslas? Neabejoju, kad dauguma jaunų žmonių emigruoja dėl visuotinio cinizmo, melo ir savanaudiškumo mūsų valstybėje, pradedant aukščiausiais valdžios ešalonais ir bendruomeniškumo nebuvimu visose srityse.
Suprantu, kad mano pastebėjimai patiks ne visiems. Tačiau, kai esam žemiau nei vidutiniokai Europoje, didžiuotis asmeniniais pasiekimais juokinga. Todėl visiems linkiu būti pilietiškais ir visuomeniškais, stengtis dėl bendro gėrio, o ne dėl asmeninių interesų, tai visų pirma taikau mūsų valdžiai.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų spalio 7 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
