Baigęs studijas vos išgyveno
2015 metais baigiau viename universitete bakalaurą su pagyrimu. Po bakalauro studijų užpildžiau prašymą stoti į magistrantūrą. Studijuodamas mačiau begalybę nekokybiškų vertinimų, begalybę nusirašinėjimų, įvairiausię sukčiavimo būdų, kurie man buvo nepriimtini.
Tačiau ne apie tai noriu papasakoti. Vasaros pradžioje šiaip ne taip po ilgų ieškojimų radau darbą pagal specialybę, įsidarbinau. Alga buvo 450 eurų į rankas. Dirbau iki rugsėjo pradžios, kai prasidėjo studijos magistrantūroje.
Na, už tokį atlyginimą Kaune vienam tikrai labai sunku būdavo pragyventi, kai reikėdavo mokėti nuomą už butą, išlaikyti automobilį bei surasti pinigų maistui. Gyvendavau nuo algos iki algos.
Išgyventi padėjo nekvalifikuotas darbas
Nusprendžiau ieškoti kito darbo, su geresniu atlyginimu ir lengvesniu grafiku. Kadangi pagal specialybę nieko rasti geriau nepavyko, o fizinio darbo nebijojau, nusprendžiau ieškoti darbo gamyboje.
Darbo ne pagal specialybę paieška buvo daug lengvesnė, su geresniu grafiku (dvi naktys, dvi dienos ir keturios laisvos) su 600 eurų atlyginimu ir po bandomojo 3 mėn. laikotarpio atlyginimas kilo iki 750 eurų į rankas.
Tai kur čia yra teisybė, kad nekvalifikuotas darbas gamyboje yra labiau apmokamas, negu darbas pagal specialybę?
Slėpė savo diplomą
Likus vos pusmečiui iki magistrantūros pabaigos nusprendžiau emigruoti. Susikūriau anglišką CV ir siunčiau į siūlomas pozicijas užsienyje.
Mano CV buvo labai kruopščiai parašytas ir sutvarkytas, jame buvo parašyta, jog esu baigęs universitetą, dabar esu įstojęs į magistrantūrą. Tačiau negavau jokio atsakymo iš darbdavių.
Tada nusprendžiau pamėginti susikurti paprastesnį CV, tai yra ištrinti studijų baigimo metus, truputėlį padidinau patirtį gamybinėse įmonėse, kas galbūt nebuvo labai gražu, ir nuslėpiau tai, kad studijuoju magistrantūroje bei esu pasiėmęs akademines atostogas.
Patikėkite, darbdavių reakcija buvo visai kitokia. Greitai sulaukiau pasiūlymų ir įsidarbinau ne pagal specialybę. Pirmoji alga buvo 5–6 kartus didesnė nei gaudavau Lietuvoje dirbant pagal specialybę.
Kadangi neturiu artimųjų, kurie man galėtų stipriai padėti, aš privalėjau užsidirbti ir tikslas buvo užsidirbti būstui Lietuvoje. Tačiau klausimas, ar Lietuvoje baigus studijas už tokį atlyginimą įmanoma susitaupyti būstui, nes vos išeina pragyventi nuo algos iki algos.
Algų net nelygina
Gerai dirbau, todėl nelikau nepastebėtas, kaip Lietuvoje. Sugebėjau įsidarbinti Norvegijos įmonėje. Tai apie atlyginimų skirtumą net nekalbu.
Dabar galiu sau leisti taupytis būstui. Tačiau palyginus butų kainas Lietuvos didmiesčiuose ir Ispanijoje kurortiniuose miestuose nutariau susimąstyti. Ar verta pirkti butą Lietuvoje, kai Ispanijos kurortiniuose miestuose butų kainos ženkliai mažesnės? Ar verta grįžti į tėvynę, kai ji nieko negali tau suteikti?
Ar verta baigti studijas?
Dabar klausimas, ar verta grįžti baigti studijas Lietuvoje, ar susimokėti už krepšelį nemažus pinigus už 1,5 metų – apie 5000? Ar neprarasti darbo užsienyje? Ar apskritai verta mokytis Lietuvos universitetuose, kai juos baigus negali nieko sau leisti?
Ar tokią nuomonę turi būti susidarę baigę studijas studentai apie Lietuvą? Na, visiems, kurie mato šią problemą, rekomenduočiau emigruoti, ieškotis geresnio gyvenimo užsienyje, jei tik yra tokia galimybė. Kam gyventi šalyje, kuri verčia mus jaustis nelaimingais, nuolatos patirti stresą nežinant, ar tau užteks pinigų iki kitos algos.
Norėčiau, kad tautiečiai tai išgirstų ir nesišaipytų iš emigrantų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
