Dabar jau 33 metai jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir vilkiku krovinius vežioja po visą Europą, Skandinaviją, Rusiją, Baltarusiją. Kaip pats juokauja, su savo sunkvežimiu tik į Afriką nebuvo nuvažiavęs.
Nors vilkiko vairuotojo darbas tikrai nelengvas, Rolandas savo darbu visai patenkintas, jei jam netrukdytų kai kurios kliūtys. Viena jų – amžina ir niekaip neišsprendžiama problema – didžiulės eilės pasienyje su Baltarusija, kur kartais tenka prastovėti ir po parą laiko.
Sunkios naktinės pamainos
Štai praėjusią savaitę, kai Rolandas grįžo iš Baltarusijos į Lietuvą, Medininkų pasienio kontrolės punkte įvažiuojant į Lietuvą buvo susidariusi apie 370 automobilių eilė.
Rolandas sieną kirsti pasirinko Raigardo postą, kur eilė buvo „tik“ apie 100 automobilių. Deja, jis ne ką laimėjo, teko ilgas valandas praleisti beveik nejudančioje automobilių eilėje.
Pasak jo, blogiausia būna, kai atvažiuoji prie sienos naktį. Muitininkai rodo didelį nepasitenkinimą ir dokumentus formina surauktom kaktom, nenorėdami suprasti, kad tolimųjų reisų vairuotojams tenka dirbti ir dienomis, ir naktimis.
„Beje, ir muitininkų darbo grafikas po 24 valandas. Jie parą dirba, o paskui 3 paras ilsisi. Manau, kad toks grafikas nėra geras. Suprantu, kad jie pavargsta ir todėl naktį visiškai nenori dirbti, gal pakaitomis nueina ir nusnūsti. Bet jei tau tas darbas per sunkus, eik į kitą darbą. Pavyzdžiui, Baltarusijos muitininkai dirba po 12 valandų, vieni dieną, kiti – naktį. Ir dar blogai, kad mūsų muitininkams moka už dirbtas valandas, jie nėra suinteresuoti per sieną praleisti kuo daugiau mašinų“, – sako vairuotojas.
Nuostoliai valstybei
Pasakodamas, ką veikia ilgas valandas stovėdamas pasienio eilėse Rolandas sako, kad tos veiklos nedaug. Negali nuo mašinos atsitraukti, nes bet kurią minutę eilė gali pajudėti ir reikės savo automobilį patraukti. Besėdint kabinoje baisu ir prisnūsti. Tai jis klijuoja prie kabinos stiklo specialų daviklį. Kai priešais stovinti mašina pavažiuoja 10 metrų, daviklis pradeda „rėkti“ – judėk ir tu. Taip ir timpčioja po metrą kitą.
Tiesa dabar praktiškai visų Lietuvos pasienio kontrolės punktų infrastruktūra sutvarkyta, tačiau, kaip ir visur, daugiausia lemia žmogiškasis faktorius. Didelės investicijos skiriamos punktų modernizavimui, bet mažai dėmesio skiriama darbo organizavimui.
Pasak jau 33 metus vairuotoju dirbančio ir vežėjų darbo virtuvę iš vidaus pažįstančio Rolando, būtent žmonės, sąžiningas jų požiūris į savo darbo atlikimą padėtų išspręsti nemažai problemų.
Juk dėl eilių kroviniai būna nepristatomi laiku, vežėjų įmonės patiria nuostolių, skriauda ir vairuotojui, kuris užuot stovėjęs eilėje, galėtų imti naują užsakymą, vežti naują krovinį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
