Alga vokeliuose
Baigusi studijas šventai tikėjau, jog juodi pinigai jau yra praeitis, girdėta tik senais laikais per laidas, kuomet buvo stipriai eskaluojami pinigai vokeliuose ir kaip tai yra negerai.
Tačiau baigusi savo studijas susidūriau su tuo. Tiesą pasakius, netikėjau, kad juodų pinigų medicinos rinkoje yra tiek daug.
Nežinau, ar čia darbdavių godumas, ar valstybės nekontroliavimas tų medicininių įstaigų, kokie reikalai ten yra su buhalterija, aš to atsakyti negaliu. Na, bet viena aišku, jog medicinos darbuotojai, kurie dirba kaip gydytojų pagalbininkai, privačiuose sektoriuose dažniausiai gauna juodais pinigais.
Apie jokias socialines garantijas net nekalbu. Dažniausiai būna rodomas tik minimumas, o visa kita dalis – juodais.
Atrodo klinikų fasadai gražūs, marmuro grindys, naujausios įrangos, bet kažkodėl tam paprastam darbuotojui mokėti nėra iš ko. Na taip, kuriant kliniką neretai būna paimamos paskolos, kurias reikia kuo greičiau atiduoti, bet dėl to kenčia paprastas darbuotojas. Kas turi užnugarį, tiems gyvenime labiau pasisekė, o kas ne, tai nieko nepadarysi, lygybės paprasčiausiai nėra.
Sovietmečio palikimas
Tik atrodo keista, kaip dvidešimt pirmame amžiuje tau siūlo visas socialines garantijas ir baltą atlyginimą kaip privalumą?
Esu keliavusi. Lankiausi ir už Atlanto, tikrai nemažai mačiau, dirbau ir patyriau tikrąjį normalų santykį tarp darbuotojo ir darbdavio. Mums dar daug daug mokytis ir augti, tobulėti.
Mes turbūt esame absoliučiai susipykę su savim, su savo psichologija sovietinio palikimo.
Iš tikrųjų aš tikiu, kad Lietuvoje tų pinigų būtų užtektinai, bet visų kišenės plačios. Faktas toks, kad juodų pinigų Lietuvos rinkoje yra labai daug, ir ypač medicinos rinkoje. Kažkada per darbo pokalbį sako: „Na, žinai, mokesčiai dideli ir visa kita.“
Galvoju, gal tikrai yra kokia problema, kurią išsprendus Lietuvos valstybės įstatymai galėtų būti švelnesni, mokesčiai mažesni? Gal tas darbdavys nekaltas, tegu moka juodais, nes iš esmės vokelyje į kišenę ateina daugiau grynųjų pinigų, nei gautum visiškai baltą ir turbūt pajuokos vertą atlyginimą. Nieko aš neteisiu, tik konstatuoju faktą.
Kitas faktas toks, kad valstybės universitetai, kolegijos, mokymo įstaigos „nesikalba” su darbo rinka visiškai. Kepa tuos specialistus ir viskas, o jūs kur po to pasidėsit? Tai niekieno problema, tik tavo, deja.
Na, ir taip turbūt susiduriama su tuo, kad tos srities darbuotojų per daug, kartais net nedirbi pagal savo specialybę, nes rinka yra perpildyta. Tuomet ir algos mokama mažiau, nes į tavo vietą juk yra tūkstančiai norinčiųjų.
Esu jaunas žmogus, noriu gyvent savo šalyje, bet aš nesuvokiu, kokie mūsų tautos gyventojai yra kantrūs. Ką daro jaunimas? Ar visi tik ir būnam sukandę dantis, užsimerkiam prieš savo valstybės problemas? Kodėl mūsų tauta tokia abejinga – žmonės valdžiai, valdžia žmonėms? Visi tylim ir kenčiam.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
