Tokios romantiškos dovanos, kokią savo žmonai siekia įteikti Ričardas, dauguma dailiosios lyties atstovių galėtų tik pavydėti.
„Norėčiau paprašyti pagalbos, galbūt kas nors galės man padėti. Noriu savo žmonai padovanoti neįprastą dovaną – vardadienį. Jos vardas Loneda, tačiau jo nėra oficialiuose vardynuose. Kiek žinau, Lietuvoje moterų su tokiu vardu yra ir daugiau, apie 20. Jis mūsų šalyje pirmąkart užfiksuotas 1956 metais.
Apie vardo kilmę paklausti tėvų, davusių žmonai tokį vardą, nėra galimybės, nes jų jau nebėra tarp mūsų. Iki pažinties Loneda savo vardo kilme visai nesidomėjo.
Man labai liūdna. Lietuvoje yra tokių vardų, kad net plaukai šiaušiasi, bet jie turi vardadienius. O mano žmona, turinti tokį išskirtinį vardą – neri. Todėl noriu padaryti jai staigmeną ir įregistruoti Lonedą į vardyną kaip oficialų vardą.
Kol kas apie savo ketinimus žmonai nepasakoju, nenoriu jai teikti tuščių vilčių, nes jau ne vienus metus atsimušu į sieną. Tačiau galbūt kažkas galės man padėti išsiaiškinti šio vardo kilmę“, – prašė skaitytojas Ričardas.
***
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė komentavo, kad Loneda nėra lietuviškas vardas, todėl vyrui reikėtų ieškoti šio vardo istorijos užsienio šalyje, kurioje jis galėjo kilti. Galbūt taip pavyktų atsekti ir vardadienį.
„Mūsų šalyje vardynas siejamas su krikščioniškomis tradicijomis. Nuo XVI a. pabaigos kalendoriuose imta skelbti šventųjų vardai jų mirties dieną. Ilgainiui Jonų ir Kotrynų mirties datų ir jų vardinių daugėjo. Todėl prieš keletą metų leidykla „Kalendorius“ užsimojo sutvarkyti vardadienius ir palikti tik po vieną datą.
Tarpukariu leidėjai laikraščiuose, žurnaluose ir įvairiuose prieduose skelbdavo varduvininkus bei taip gaivino baltišką, pagonišką vardyną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
