„Aš neskyriau šeimos. Jau iki manęs jie buvo nelaimini. Laimingų ir mylinčių žmonių niekas neišskirs. Aš niekuo dėta“. Va. Pasakė nesąmonę ir nusimetė nuo savęs visą kaltės naštą.
Skaitydama ir matydama tokius atvejus, vis tą patį pagalvoju – kiek daug žmonių atsisako pasinaudoti jiems suteikta teise – teise į smegenis? Kiek daug per gyvenimą eina tiesiog paviršutiniškai. Neva, jie kojų į tą balą nemerkė. Vandens nedrumstė. Neva, nusiplovė rankas kaip koks Poncijus Pilotas. Jie nekalti. Jų rankos švarios. Bet ar tikrai?
Tie kurie santuokoje pragyveno bent dešimt metelių, žino, kad krizių (sunkumų, išbandymų, augimo kartu – vadinkit kaip norit) neįmanoma išvengti. Kaip ir nemeiliadienių, nekalbadienių, nelovadienių. Žino, kad būna etapų (net ne valandų, dienų ir, kartais, net ne savaičių), kai ne tik kad nemyli to savo sutuoktinio, bet tiesiog negali jo pakęsti.
Būna, kad nesupranti, nors tu ką, nei apie ką tas žmogus kalba, nei ko jis iš tavęs nori, ir jau tikrai nesupranti, koks velnias nešė tave į tą galerą, kai tu pasakei „taip“. Būna.
Bet visi, kurie pragyveno bent dešimt metelių (dar geriau – 20 ar 25) žino – tai PRA-EI-NA (ne visais atvejais, ne 100 procentų, bet šįsyk apie tai, kai praeina). O tada meilė, draugystė, aistra sugrįžta. Ir neretai – su dvigubu trenksmu, nes tie du žmonės perėjo per išbandymų džiungles ir nepaliko vienas kito pavojuje, padėjo vienas kitam išgyventi.
Taip būna. Jeigu tik tie du žmonės nepritrūksta kantrybės ir noro. Ir jeigu tik šalia vieno iš jų neatsiranda šventas gelbėtojas, amžinos meilės nešėjas. Toks supratingas, toks gailestingas, toks visapusiškas, ir labai širdžiai artimas, ir savas (atrodo, visą gyvenimą ją (jį) pažįsti).
Toks suprantantis tave iš pusės žodžio, toks giriantis visas asmenines tavo savybes, pasiekimus (esamus ir numanomus). Toks, su kuriuo smagu kalbėtis paromis, nes jis puikus klausytojas. Toks pasibaisėjęs ir nesuprantantis, kaip tas (ta) (sutuoktinis) galėjo nevertinti, nemylėti šitokio žmogaus. Jeigu toksai stebuklingasis atsirado – taškas. Santuokai praktiškai galas.
Štai čia kviečiu pasinaudoti smegenimis ir pagaliau suprasti, kad visos moterys ir visi vyrai, suėję į santykius tam kitam esant santuokoje, yra ardytojai ir griovėjai, kurie pasinaudoję juodžiausia dviejų žmonių gyvenimo akimirka uždusino šeimą (šeima – tai vyras, moteris ir jų vaikai).
Kitaip sakant „suspardė gulintį“. Negyvai. Todėl pasakymas „aš neskyriau“ yra tik jūsų siauro mąstymo pasekmė, nes iš tikrųjų jūsų veiksmai prilygsta didžiulei dozei nuodų, kuriuos jūs, „gelbėtojai“, įteikėt sergančiam, o po to dar ir sušokot savo iškrypusios meilės ir aistros šokį ant palaikų. Įspūdingas numeris. Paplokite sau.
Oi, jau girdžiu, kaip skaitydami piktinatės (ypač tie, kurie tokioje situacijoje jau buvote), kad gyvenimas tik vienas, kam kankintis, kam gyventi santuokoj, jeigu ji nelaiminga. (Visas gyvenimas dryžuotas kaip zebras, bet gyvenam, tiesa? Bet apie tai kitą kartą).
Negyvenkit. Tačiau tai padarykit garbingai. Prieš save, savo sutuoktinį, savo vaikus ir tėvus. Pirma sudėkit taškus ant i, o jau paskui dairykitės naujos pasijos. Išsiskirkit oficialiai. Tik štai taip bus nepalyginamai sunkiau, tiesa?
Tie, kurie sako, kad neskyrė šeimos, bet tuo pačiu turėjo santykius su neišsiskyrusiu (oficialiai savo santuokos nenutraukusiu) žmogumi – yra šimtu procentų šeimą išskyrę. Jie – ta nuodų dozė, kuri galutinai užbaigė santuokos gyvybę.
Bet, matyt, tokios moterys ir tokie vyrai ir toliau nesinaudos smegenimis, kad tai suprastų. Ir toliau durelės į jų sąžinę bus aklinai uždarytos, o plyšeliai tarp jų apkamšyti laikraščiais ir apklijuoti izoliacija. Jie nekalti. Jie „ypatingi“. Jie labai labai „ypatingi“, o kalti tai tie, kurie liko už naujų puikių santykių borto – nelabai tikęs sutuoktinis ir nelabai vykę vaikai.
Savo dukroms vis nepamirštu pakartoti, kad vedęs vyras (vedęs – tai neišsiskyręs oficialiai. „Kartu nemiegam, nesikalbam, kartu neatostogaujam ar net kartu negyvenam" – nesiskaito. Kaip ir visos, jau vadovėlinėmis tapusios frazės: manęs nesupranta, nevertina, nemyli, neišklauso ir bla bla bla) – yra miręs. Miręs, kaip galimas partneris, meilės ar aistros objektas. Gal kam nors iš skaitančių ši taisyklė patiks?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
