Kai buvau jaunas galvojau, kad žmona yra kaip šlapias ir negražus molis, bet... Gerose rankose galima iš jo padaryti gražų ąsotį, kuriuo vėliau visi didžiuosis. Ir taip prabėgo 20 mano metų lipdant tą gražų ąsotį. Buvo visko, teko sunkiai dirbti su žmona, reikėjo daug kantrybės, tikėjimo, ištvermės.
Santuokos bokštas
Žaidžiau su anūkais medinėmis kaladėlėmis žaidimą tokį – vienas pastato medinį bokštą iš kaladėlių, tada kitas bando ištraukti kaladėlę taip, kad nenugriūtų bokštas, ir pralaimi tas, kuris jį nugriauna.
Stebėjau ir galvojau, kad žmona yra tik kaip medinių kaladėlių bokštas, kada jos draugai, mama, bendradarbiai gali ištraukti tas kaladėles, simbolizuojančias kantrybę, tikėjimą, pasitikėjimą vyru, šeima, vertybėmis, tradicijomis.
Niekada nebūčiau patikėjęs ir žinojęs, kad žmona nėra viena asmenybė, ji pati nepriima sprendimų, o yra kaip bokštas – pilnas įvairių spalvų ir formų kaladėlių, kurias gali ištraukti kas tik panorėjęs.
20 metų prireikė ir man. Žaisti kaip su mažu vaiku. Jei kaladėles bando kas ištraukti, bandai jas vėl įkišti, kad negriūtų bokštas kaip ta santuoka.
Šeima ne aukščiau už darbą
Be abejo, uošvė visada sakys: „Ateik, dukrele, pavalgyti cepelinų pas mane“. Bet santuokoje reikia, kad 40-metė mokėtų ir pati juos išvirti, ne tik pas mamą nubėgti ir dar nusitempti visą šeimą!
Daug metų teko dovanoti kepinių knygas. Žmona iš pradžių nesuprato, kam aš jas dovanoju, padėdavo į šalį nusistebėjusi. Tik po trejų metų iš smalsumo atsivertė pažiūrėti, kas jose yra, ir... Pati kaip mažas vaikas apsidžiaugė, kiek daug gražių dalykų rado. Nuo to laiko pradėjo pati gaminti, kepti pyragus, o ne pas mamytę lakstyti.
Daug metu prabėgo, kol žmona suprato, kad nebemadinga gerti šampaną ir valgyti sušį su apgirtusiomis draugėmis. Dabar madinga važinėti dviračiais su vyru ir vaikais. Aišku, dėl to draugės nebuvo patenkintos.
Sakyčiau, daugiausia laiko sugaišau bandydamas suformuoti teisingą kaladėlę, kad ne darbdavys ir jo alga yra svarbiausia, o šeima ir vyras su vaikais, nes žmonai kažkodėl atrodė, kad darbas yra aukščiau nei šeima.
Tai teko paaiškinti, kad žmona eina į darbą, kad šeimai būtų geriau, o ne šeima yra tam, kad darbdaviui būtų geriau! Darbą galima keisti, galima visai nedirbti. Jei šeimai reikia žmonos ir mamos, negali būti taip, kad žmona skiria darbui 8 valandas, o šeimai – 8 minutes.
Tik jau daug vėliau, po daug metų, pragyventų santuokoje, žmona suprato, ką ji mylėjo, kas buvo šalia jos visą gyvenimą. Tik tuomet ji, manau, suprato, ko reikia šeimai, vyrui.
Svarbiausia trys taisyklės
O reikia tik paprasto dalyko – neužmiršti... Savo žodžių, kuriuos ji tarė man bažnyčioje, kai tuokėmės prieš daugelį metų.
Tuomet ji man prisiekė ne dirbti, ne uždirbti, ne su draugėmis sušį valgyti, krėsti cirkus... Neprisiekė man ir nežadėjo tapti geru darbuotoju savo darbdaviui...
Ji man prisiekė meile ir ištikimybe, padavė savo žiedą man kaip simbolį. Daug metų teko laukti jos meilės, nes meilė jos buvo tik sau pačiai, o ne man ir šeimai. Meilė turėjo būti skirta man ir vaikams, o teko kitiems. Ištikimybė turėjo būti skirta priesaikai, tačiau viskas liko tik tušti žodžiai nuodėmės akivaizdoje.
Aš sakyčiau, kad vyrui labiausiai reikia, kad žmona turėtų gerą atmintį. Ir taisykles, kuriomis vadovautųsi. Ir jos yra tik trys.
1. Daryk gerus darbus, neleisk, kad velniukai ir raganaitės patarinėtų.
2. Daryk didelius darbus ir nebijok suklysti. Tik suklydus sužinosi, išmoksi ir kitą kartą nedarysi to. Jei vadovausiesi pirma taisykle, geri darbai bus didesni, o ne blogesni.
3. Nesvarbu, ką turite, mielos žmonos, svarbu, kaip tai naudojate. Galima turėti labai nedaug ir daryti gerus, gražius dalykus, mylėti, gerbti vyrą, būti pavyzdžiu savo vaikams.
Jokio skirtumo nėra nei jūsų amžiuje, pareigose, atlyginime, išvaizdoje, nes tik mylėdami, apkabindami, paguosdami, patardami, būdami stiprūs savo vertybėmis galim tą bokštą pastatyti. Tik kartu, o ne atskirai.
O koks bus aukštas bokštas, priklausys nuo jūsų, kiek jūs norite kartu pasiekti, kiek daug ir ko? Santuoka yra kartu, o ne atskirai, santuoka yra jungtis, magnetas, sudėtinis dalykas, o ne individualus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
