Tai va. Atvažiuojam prie vieno pamėgtų ežerų. Aš prasta plaukikė, todėl dažniausiai įsikuriame „vaikų“ paplūdimyje. Kur nuolaidesnis krantas, tolygiai gilėja.
Šią pakrantę daugiausiai renkasi mamos su mažais vaikais ir garbingos senolės, ganančios anūkėlius. Brendame tarp poilsiautojų ir staiga, pačiame paplūdimio viduryje, še tau kad nori! Ant dryžuoto apkloto, aukštielninka guli ne pirmos jaunystės apkūni ponia, vilkinti tik kelnaitėmis. Guli ramiausiai atkišusi saulei savo obuolius. Vienas pasisukęs į kairę, antras į dešinę. Šalia topless besideginančios moters guli viršutinė maudymosi kostiumėlio dalis.
Matau, kaip aplinkui įsitaisę poilsiautojai stengiasi nekliudyti ponios žvilgsniais. Akivaizdu, kad ši kaimynystė ne prie širdies nei jaunai mamai, nei pagyvenusiai porai.
Atsisuku į savo sūnus. Vienas ką tik atšventė vienuoliktąjį gimtadienį, antram rudenį bus aštuoneri. Abu nukaitę kaip burokai, stengiasi nežiūrėti į priešais akis plytinčias prerijas. Aš taip pat neturiu kur dėti akių.
Kuo skubiau mauname į tolimąjį paplūdimio kraštą. Net man nejauku, ką kalbėti apie berniukus. O dievulėliau, nesu naivuolė. Žinau, kad anksčiau ar vėliau mano vaikinai tikrai pamatys nuogas moters krūtis. Ir ne kartą. Tačiau tikėjausi, kad pirmas kartas bus šiek tiek kitoks.
Ilgokai svarstau kaip elgtis. Skambinti pareigūnams? Juk deginimasis apsinuoginus viešame paplūdimyje yra administracinis pažeidimas. Ne, neskambinsiu.
Gal sukaupus drąsą prieiti ir priminti poniai, kad tai viešas paplūdimys? Manau, ji pati puikiai tai supranta, tačiau jai giliai nusispjaut. Nepakenčiamai tvanku, nesinori kelti skandalo ir galutinai susigadinti dieną. Atrodo, kad ši ponia lengvai nepasiduos. Gins savo teisę voliotis pusnuogė iki paskutiniosios.
Laimei, kol svarstau, jai pabosta kepti saulėje. Apsirengia, susirenka mantą ir lėtai išslenka iš paplūdimio.
Atsikvepiu su palengvėjimu. Tikrai ne aš viena. Galėčiau save pavadinti tolerantiška, bet yra situacijų, kai suprantu: uodegon visą tolerantiškumą! Tai, ką mačiau, tikrai peržengia ribas.
Kodėl pagyvenusios moteriškės pajunta nenugalimą norą viešai išsinuoginti?
Šiemet nebuvome pajūryje, bet draugė grįžo pakraupusi. Pasakojo, kad neįmanoma apsisukti akimis nekliudžius apsinuoginusios bobulytės.
Pasirodo, nuo tokių ponių niekur nepabėgsi. Jos plinta tolyn nuo jūros, į Rytus. Atsiranda ten, kur tikrai nesitiki jų pamatyti.
Pavyzdžiui, prie atokesnio ežero, vaikų pamėgtame paplūdimyje. Net nežinau, kaip įvardinti stebėtą reiškinį. Takto neturėjimu? Senatvinio marazmo įrodymu? Įžūlumu?
Pagaliau nusprendžiu, kad tai galima būtų pavadinti tiesiog nepagarba. Nepagarba aplinkiniams. Nepagarba nuosavam kūnui. Nepagarba savo amžiui.
O gal tokios moteriškės galvoja paprasčiau? Ai, jau nebe jauna, niekas į mane nežiūri. Neapsigaukit, madam. Tikrai žiūri. Tikrai pastebi, bet ar jums to reikia?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
