Taip, stebuklėliui, mūsų mergaitei jau greitai bus 7 metai ir ji eis šiemet į pirmą klasę. Mes gyvename kaime jau 6 metai, o prieš tai gyvenome Kaune. Dėl sūnaus ligos reikėjo būti arčiau gydytojų.
Pasiėmė paskolą
Gyvenome Kaune nuosavame name be patogumų. Abu dirbantys, mokantys mokesčius. Norėdami pagerint buitį pasiėmėme paskolą. Tai buvo 2006 metais. Stengėmės imti kuo trumpesniam laikotarpiui ir kad užtektų pradžiai priestatą pastatyti. Gavome paskolą 18 mėnesių. Aišku, reikėjo atsidaryti sąskaitą, kad pervestų į ją pinigus. Abu su vyru mokėjome paskolą iki 2007 metų, viską grąžinome ir gyvenom sau ramiai.
Žinoma, sąlyginai, nes sūnui sušlubavo sveikata, reikėjo nuolatinės medikų pagalbos. Bet gyvenome, mokėjome visus mokesčius jokių skolų neturėjome.
Sunku pragyventi mieste, kai reikia patiems viską pirkti, nėra šalia artimųjų. Ir jau beldėsi mūsų aukselis, antrasis vaikelis.
Nusprendėme susituokti ir išvažiuoti į kaimą, į vyro tėviškę. Gimė sveika graži mergaitė, įsikūrėme vienkiemyje, buvusioje tėvų sodyboje. Pagal išgales susitvarkėme savo gyvenimą, aš rūpinuosi vaikais, vyras dirba.
Netikėtas laiškas
Buvo viskas kaip ir gerai, bet štai senuoju adresu į Kauną vieną dieną atkeliavo registruotas laiškas iš banko „Luminor“, adresuotas man dar mergautine pavarde.
Giminaičiui to laiško nedavė, o mes jau gyvename Radviliškio rajone, 100 km nuo Kauno. Aš, kaip pavyzdinga pilietė, einu į savo miestelio paštą ir prašau tą laišką atsiųsti mano dabartiniu adresu. Viskas tvarkoje, po 2 dienų ateina laiškas.
Skaitau, kad esu skolinga „Luminor“ bankui 17,40 Eur. Bandau skambinti duotais numeriais, tik iš kokio 4 karto prisiskambinu. Bandau aiškintis, kas nutiko, jei aš su tuo banku neturiu nieko bendro.
Išsiaiškinu, kad tai buvęs DNB, kuriame prieš 11 metų ir ėmiau paskolą savo vardu. Tačiau ją greitai grąžinau ir apie tai pamiršau. Taip ir nesuprantu, iš kur ta skola? Banke, matot, man telefonu negali paaiškinti, turiu pas juos atvykti.
Iš mano kaimo man artimiausias jų bankas Šiauliuose – už 80 km arba Kaune – už 100 km. Ir dar, matot, jei aš neatvyksiu iki rugsėjo 02 d., tai jie mane paduos antstoliams...
Apėmė pyktis
Tada mane apėmė didelis pyktis, ką jie ten veikė tame banke 11 metų. Jei mato, kad toje sąskaitoje jokių operacijų nevyksta, niekas nieko neperveda ir nesinaudoja. Jie man turėjo po metų pranešti, dar Kaune gyvendama būčiau ją iškart anuliavusi.
Bet ne, jie taip stipriai 11 metų dirbo su mano sąskaita, kad man skola net atsirado. Taip, aš suprantu, kad už paslaugas reikia atsiskaityti. Bet tik tada, kai jomis naudojamasi. Elektra pas mane yra, aš ja naudojuosi ir moku už tai, telefonu naudojus ir už tai moku.
Taip, daug kas pasakys – sumokėk ir bus ramu. Bet palaukit, o ar manęs kas paklausė, ar aš dabar turiu tuos 17,40 eurų. Mes ir taip kukliai gyvenam, dar reikėjo mergaitę apipirkt prieš pirmą klasę. Žinot, kiek dabar tai kainuoja? O ir sūnui reikia vaistų, sauskelnių kiekvieną dieną, specialaus trinto maisto.
Be to, dar reikia ir rasti laiko nuvažiuoti į tuos Šiaulius ar Kauną. Kelionė taip pat kainuoja. Iš valdžios nieko negausi. Nedidėja nei pinigai už vaiko invalidumą, nei vyrui alga kyla. Kyla tik kainos kaip raketa į kosmosą.
Iš mūsų visų reikalauja – nevokit, neslėpkit mokesčių. Bet ką jie patys daro? Stengiesi iš paskutinių, o čia bac, – mokėk dar už kažkokį jau nematomą darbą, iš kurio man jokios naudos nebuvo.
***
„Luminor“ Komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė komentavo, kad bankas reguliariai peržiūri klientų įsiskolinimus už banko paslaugas, ir apie tai juos informuoja.
„Tačiau šiuo atveju procese įsivėlė klaida, atsiprašome kliento, susisieksime su juo tiesiogiai ir išspręsime šį klausimą“, – komentavo banko atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
