Padarė nusikaltimą
Pasirodo, buvęs jos klasės draugas (net ir aš jį pamenu, nes kartu važinėdavome su paaugliais vaikais į ekskursijas) prieš kokius 4 metus susidėjo su neaiškia kur kas vyresnių kauniečių kompanija ir padarė nusikaltimą – veikdamas grupėje su tais savo draugeliais, apvogė vilkiką. Sumanymas greitai praturtėti žlugo – visus bemat sugaudė policija.
Kaip ir kiti jo bendrai, tas jaunuolis pateko keliems mėnesiams į kalėjimą, kur praėjo tikrą pragarą: ne kartą be jokios priežasties buvo kitų įtariamųjų žiauriai sumuštas, psichologiškai žalojamas; prarado kelis dantis, nes vietos odontologas – jei dantį skauda – tepasiūlydavo jį ištraukti; dažnai per ploną sieną girdėdavo gretimoje kameroje pasodinto jauno vaikinuko aimanas: „Dėde, nenoriu, prašau, maldauju…“ ir po kurio laiko – gailius kūkčiojimus…
Stengėsi nuo praeities pabėgti
Jautrios širdies vaikiną visa tai labai paveikė – kai tik buvo išleistas teismo laukti į laisvę, bandė kuo greičiau pabėgti ir nuo nemalonios savo praeities: įstojo mokytis nuotoliniu būdu į universitetą, susirado vadybininko darbą – vienu metu ir dirbo, ir mokėsi. Ir senyvo amžiaus ligotą močiutę, kuri jį užaugino (nes vargšas vaikinas mamos meilės taip ir nepajautė), globojo…
Ir štai, atėjo teismo diena. Visą kompaniją teismas pasiuntė už grotų. Ilgam. Šis vaikinas nebuvo nusikaltimo organizatorius, todėl gavo kiek mažesnę bausmę nei kiti. Jis turės kalėti beveik trejus metus.
Vietoj to, kad pats sau užsidirbtų atlyginimą (kaip minėjau, jam puikiai sekėsi vadybininko darbas, buvo pasiekęs aukštų rezultatų, skatinamas ir gerbiamas darbdavio!), kad mokėtų valstybei mokesčius, kad prižiūrėtų ligotą močiutę ir nereikėtų jai skirti socialinės darbuotojos – nusiųstas į kalėjimą.
Vietoj to, kad pats save išlaikytų ir dar valstybei naudos duotų - kalėjime valstybė jį išlaikys (kiek vieno kalinio išlaikymas kainuoja kas mėnesį – visi žinome, ne vieną ir ne du šimtus eurų).
Bausmė per žiauri
O iš tikrųjų, praleidęs trejus metus toje žiauriai psichologiškai ir fiziškai sužalojančioje subkultūroje, tikėtina, išeis į laisvę „sužvėrėjęs“. Nes taip pat visi žinome, kokia ten, už grotų, situacija, kas ten vadovauja ir kaip „pataisomi“ nuteistieji. Ten ne pataisos namai, o, atleiskite, žmonių „žvėrinimo“ įstaiga. Tokia mano nuomonė.
Jei būtų buvęs padarytas labai sunkus nusikaltimas (žmogžudystė), tuomet būtų suprantamas ir atpildo svoris. Nes tokius asmenis pirmiausia reikia izoliuoti nuo visuomenės, kad nepadarytų dar vieno panašaus nusikaltimo. Vis dėlto, šiuo atveju buvo tik vagystė, tegul ir grupinė (sunkinanti aplinkybė).
Iškart kyla minčių, kad milijonus nugvelbiantys vagys (tokių pavyzdžių – begalė) sugeba išsivynioti su lygtinėmis bausmėmis nuosprendžio vykdymą atidedant, o štai neturintieji daug pinigų ir gero užnugario teismuose kali „nuo skambučio iki skambučio“. Ir pagaliau išėję į laisvę po tokių „universitetų“ neretai padaro kur kas baisesnius nusikaltimus nei tokius, už kuriuos kalėjo.
Ar tikrai mūsų valstybė tokia turtinga, kad gali jaunus, darbingo amžiaus vyrus, galinčius ir gebančius puikiai dirbti, užsidirbti ir mokėti mokesčius, laikyti nelaisvėje be darbo, maitinti juos (koks bebūtų prastas maistas, vis dėlto, pataisos namų popieriuose jis mums visiems nemažai kainuoja), gydyti (koks bebūtų tas gydymas, specialistų – bendrosios praktikos gydytojo, slaugytojo, odontologo, socialinio darbuotojo, psichologo - atvažiavimas į pataisos namus visiems mums irgi atsieina pakankamai nepigiai!)?
Laisvės suvaržymą būtų galima iš dalies pateisinti, jei vaikinas po suklydimo nebūtų įsidarbinęs, nebaigęs aukštojo mokslo, jei būtų buvęs anksčiau teistas ir toliau linkęs daryti nusikaltimus – ar administracinius nusižengimus, ar girtas sėstų prie vairo – tai yra nesigailėtų nusikaltęs, bet dabar… Jaunuolis suvokė padaręs klaidą, paragavo kartaus kalėjimo „pyrago“ ir iškart padarė išvadas – su nusikalstama veika jam ne pakeliui.
Ir vis tiek valstybės vardu nuosprendžius skelbiantys teisėjai kiša žmones už grotų. Nes tokia „sauso įstatymo raidė“. Nes reikia parodyti griežtumą, kad galėtum vėliau padaryti nuolaidą prie tavęs ar visos teisėjų kolegijos draugų radusiam nusikaltėliui…
Ko verta tokia valstybė?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
