Pasibaisėjo ligoninių maistu
Vieną iš diskusijos dalyvių pasibėdavojo, kad maistas onkologinėse ligoninėse yra išties prastas. Atneša kažkokio marmalo ir įteškia, o toliau - tavo bėdos. Jai pritarė ir kita, paaškinusi, kad ligoninėse tikrai neatsižvelgiama į žmogaus ligą. Maistas visiems vienodas ir tragiškas. Čia ne anksčiau, kai buvo skiriamos dietos pagal susirgimą.
Stipriai nusivylusi ligoninės maistu buvo ir dar viena moteris, kuri visą gyvenimą nepamirš, kaip ją pamaitino prieš operaciją. Vakarienei jai davė batono, rūkytos dešros gabalą ir marinuotą agurką su saldžia arbata. Moteris tokio maisto nevalgo, gerai, kad buvo įsidėjusi iš namų riešutų ir daržovių, todėl ir neliko alkana prieš operaciją.
Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms netinka ne tik rūkytos dešros su raugintais agurkais. Jiems netinka beveik visas ligoninėse duodamas maistas. Košės, virtos ant vandens, ypač manų ir ryžių, neturinčios jokios maistinės vertės. Pamėlynavusios pieniškos sriubos, bulvės, pabalusios dešrelės, kotletai iš duonos, riebaluose paskendusios keptos vištos šlaunelės, balandėliai, cepelinai, kopūstai.
Buvo pasipiktinusių ir sriuba. Žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, ji po operacijos duodama nesutrinta... Ligoniams sunku suvokti, kodėl ligoninėse taip aplaidžiai žiūrima į žmogaus sveikatą.
Teigiami komentarai - neišgirsti
Tiesa, atsirado ir žmonių, manančių, kad mūsų ligoninėse maitina pakankamai gerai. Kad reikia mažiau dejuoti ir skųstis. Jie teigė, kad reikia džiaugtis vien tuo, kad mus išvis nemokamai gydo ir skiria vaistus. O kas nori valgyti poniškai, gali nueiti ir į kavinę.
Bet kitus diskusijos dalyvius tokia nuomonė supykdė. Jie teigė, kad kol bus tokių abejingų žmonių, kurie nemato egzistuojančių problemų, niekas ir nesikeis. Nes žmogus vien vaistais gyvas nebūna. Be gydymo jis dar privalo gauti ir pilnavertį maitinimą.
Ne košę pusryčiams pervirtą, sušokusią į guzą, kurioje jokių vitaminų nelikę nuo pervirimo. Pietūs irgi turi būti sotūs, kad žmogus jėgas atgautų, ypač po operacijos. Kad galėtų kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. O ir geros emocijos gydo, tik ar pamačius tokį jovalą, kokį duoda ligoninėse, jos būna geros? Vargu...
Atsiradusią įtampą tarp grupės narių bandė slopinti moteris, dirbanti ligoninėje. Ji paaiškino, kad nėra ten viskas taip blogai su tuo maistu. Rašė, kad duonos gaminiai yra geresnės kokybės ir košių pusryčiams pridėjo, pietums kompotą, o vakarienei, prie sriubų, ant duonos dar dešros, sūrio ir kiaušinį.
Tačiau daugelis jos neišgirdo. Komentuotojai nutarė, kad niekas pas mus ligoniais nesirūpina. Kad geriausiai savo ligoniukais pasirūpina tik civilizuotos šalys. Ten bent pats gali išsirinkti, ką nori valgyti. O pas mus - kokia valdžia, toks ir maistas.
Vienintelis skirtumas
Aš tyliai stebėjau ginčą, nesiveldama į diskusiją, o mano galvoje sukosi tokios mintis. Kažin, ar tikrai tą vėžį sukelia maistas? Ar tik nebus čia kokia dirbtinai sukelta masinė psichozė žmonėms pagąsdinti? Jei maistas išties toks kaltas dėl tų sunkių ligų, tai kodėl ligoninėse niekas nesilaiko sveikatingumo principų, apie kuriuos skalambija visi naujienų portalai?
Kodėl gydytojai maitina savo ligonius cukrumi, druska, riebalais ir beprotiškai didelias kiekiais tuščių angliavandenių, lyg tyčia norėdami pakenkti ir taip sunkiai sergančiam žmogui?
Gal tai reiškia, kad visgi maistas nekaltas ir niekas niekam pakenkti nenori. Tokiu atveju kyla kitas klausimas. Kodėl tada gydytojai vieną kartą ir visiems laikams nepasako žmonėms, kad maistas niekuo dėtas dėl jų ligų ir kad visi nustotų švaistyti savo brangų laiką, ieškodami stebuklingų, organizmą šarminančių dietų? Nejaugi jiems negaila žmonių, kurie badauja ligoninėse ir namuose, nes yra pasiklydę tame didžiuliame niekinės informacijos kiekyje ir tapę jos aukomis?
Jei kas paklaustų mano nuomonės šiuo klausimu, aš atsakyčiau taip. Ne maistas kaltas dėl ligų. Esu stebėjusi ne vieną tinklaraštininką, kuris bandė dietomis pagydyti savo onkologinę ligą. Ir jiems nepavyko. Dar esu mačiusi žmones, kurie visiškai nesilaikė jokių dietų ir sirgdami vėžiu sėkmingai išgyveno dešimtmečius. Jų maisto kokybė tikrai nedarė įtakos ligos eigai.
Tačiau tarp tų žmonių išties yra vienas didžiulis skirtumas. Ir tai ne maistas. Tai - baimė. Tie, kurie nuolatos ieško stebuklingų dietų, gyvena nuolatinėje baimėje suklysti, suvalgyti ne tą produktą, kurį reikia, išgerti ne tuos papildus. O tie, kurie nesilaiko dietų, gyvena visiškoje darnoje su savimi, ramybėje ir susitaikyme su likimu. Jie pasikliauja savo organizmu ir gydytojais, nes supranta, kad aukščiau bambos neiššoksi.
Baimė mus žudo. Niekas daugiau. Kai mes nustosime visko bijoti, kai išmoksime ramiai reaguoti į įvairius dirgiklius ir nelaimes, tada ir sveikata pagerės, ir gyvenimo džiaugsmo atsiras. Esu tuo 100 proc. įsitikinusi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
