Tačiau greitai pamatau kur kas baisesnius vaizdus – leisgyvius mokinukus, šliaužiančius namo. Paprastai aktyvūs, linksmi, vietoje nenustygstantys vaikai dabar vos vos velka kojas ir svirduliuoja lyg girti.
Autobuse dar kraupiau – paprastai pilnas džiaugsmingų šūkčiojimų autobusas dabar atrodo lyg važinėjančios kapinės – vaikai išleipę nuo karščio, ne vienas, suglebęs sėdynėje, atrodo nesveikai išbalęs.
Išlipusi iš autobuso išsigandusi einu už vieno tokio šlitinėjančio savo kaimynų vaiko pasiruošusi prišokti, jei vargšelis nugriūtų..
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
