Teko dirbti ir nelegaliai. Ieškojau bet kokios išeities, kad tik rasčiau, kur užsidirbti. Anksčiau dirbamas vienoje kompanijoje buvau apgyvendintas pačios įmonės parūpintame būste.
Mane atleido dėl to, kad praleidau vieną dieną. Tada netekau ir darbo, ir gyvenamosios vietos. Tris mėnesius gyvenau lauke, kreipiausi ir į darbo biržą, ieškodamas pagalbos bei paramos. Pildžiau įvairias formas, bet dėl neaiškių ir mažai paaiškinamų priežasčių būsto negavau, nors ir pildžiau anketas net tris kartus.
Radau benamių paramos centrą, kur buvau nusiųstas pas žmones, kurie palaiko žmones, neturinčiu namų. Vėliau sužinojau, kad turėjau gauti tam tikrą valstybės paramą, bet apie tai nebuvau informuotas, kai kreipiausi į įvairias įstaigas keletą mėnesių.
Kadangi neturiu darbo, negaliu gauti ir paramos. Turiu palikti namą del neapmokėtų skolų už nuomą. Rasti darbą bandžiau, bet viskas be šansų. Nežinau, ką daryti.
Noriu grįžti namo į Lietuvą. Į gatvę grįžti nenoriu, turiu tik 60 svarų kišenėje. Mėginau skambinti į ambasadą, sakė, bandys kažkuo padėti. Bijau, kad daugiau pagalbos iš Lietuvos nesulauksiu.
Šiuo metu neturiu šeimos narių, kurie padėtų, net mikriuku grįžt pigiausia 120 svarų. Ką daryti tokioje situacijoje?
Kai praradau darbą pirmąkart, gyvenau lauke, megojau tualetuose, miškuose, prie jūros, kur įmanoma, kad nesušalčiau. Nervai trūkinėja, kad niekas nenori padėti ir viskas, ką mėginu, nesiseka. Gyvenimas atrodo beviltiškas.
***
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, grįžus į Lietuvą Artūrui S. pirmiausia reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą.
„Žmogus dėl nedarbo draudimo išmokų gavimo turi kreiptis į tą valstybę narę, kurioje dirbo paskutinį darbą, t.y., paskutinį kartą buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu. Sprendžiant pagal laiške pateikiamą informaciją, tai būtų Jungtinė Karalystė.
Grįžus į Lietuvą reiktų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje asmeniui savarankiškai nereikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Užimtumo tarnyba, gavusi asmens prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduos „Sodrai“, kuri skirs ir mokės išmoką. Prašymą žmogus gali pateikti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui arba bet kuriame „Sodros“ skyriuje.
Nepasiturinčiam asmeniui ar šeimai Lietuvoje teikiama įvairi parama.
Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) teikiama nepasiturinčioms šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims, neturintiems pakankamai lėšų pragyvenimui. Ši parama teikiama įvertinus jų turimą turtą ir pajamas.
Socialinę pašalpą turi teisę gauti asmenys, kurių pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (122 Eur vienam asmeniui, 2 šeimos nariams – 244 Eur). Tačiau, jeigu šeimos (asmens) vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį (61 Eur), savivaldybės administracija, patikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę skirti socialinę pašalpą išimties tvarka.
Jeigu parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina, atsižvelgiant į realią asmens padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.).
Nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiama parama maisto produktais, finansuojama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.
Atkreipiame dėmesį, kad reali socialinė parama (pagalba) šeimai gali būti suteikta tik savivaldybėje, kurioje ji gyvena, nes tik gyvenamojoje vietoje galima realiai įvertinti socialinės paramos ir kitus poreikius bei kartu nuspręsti, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia asmeniui (šeimai).
Todėl, esant sunkiai materialinei padėčiai ar kitoms socialinėms problemoms, dėl finansinės ar kitokios socialinės paramos siūlytina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių (dokumentai paprastai priimami seniūnijoje) ir pateikti prašymą-paraišką bei kitą reikalingą informaciją minėtai piniginei socialinei paramai ar kitai socialinei paramai gauti.
Asmenims, susiduriantiems su stipriais išgyvenimais, krizėmis, rekomenduojame kreiptis į emocinės paramos suaugusiesiems tarnybas“, – patarė ministerijos atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
