Kodėl apie tai pasakoju? Todėl, kad pati norėčiau žinoti apie tokius dalykus, prieš rinkdamasi ir planuodama, o ne netikėtai gauti bjaurią patirtį. Ir, žinot, jeigu nebūtume to išgyvenę patys – nepatikėčiau jokiu būdu, nes ši vieta turi aukščiausio lygio atsiliepimus ir įvertinimus. Taigi, vietą ir datą rezervavome prieš daugiau nei pusę metų ir pradėjome važinėti, tartis dėl detalių.
Kamščio mokestis
Vienas iš blogų dalykų – nuolat keitėsi su mumis bendraujantis asmuo, atsakingas būtent už mūsų vestuvių šventę. Todėl kaskart visą informaciją turėjome pasakoti vis kitam asmeniui ar asmenims. Paskutiniai trys susitikimai buvo išvis graudūs, nes likęs buvo mėnuo, o mes vis dar kalbėjome apie neatsakytus klausimus, iš naujo nurodydavom šventės viziją ir elementarius dalykus, kaip šventės datą ir svečių skaičių.
Taip, apie tai kalbėjom likus mėnesiui, vis dar!
Bendravimas nevyko sklandžiai. Mes į tą išreklamuotą vietą siųsdavome klausimus ir vis laukdavom atsakymų. Buvo panašių absurdų, kaip minėjo prieš tai rašiusi nuotaka – neracionalių papildomų apmokėjimų.
Pavyzdžiui, nesvarbu, kad tu moki už privačią salę viloje, nakvynę, privalomai imamą maistą iš jų, dar reikia mokėti kamščio mokestį, jeigu nori turėti bet kokių savo alkoholinių gėrimų. Kamščio mokestis – 25 eurai už kiekvieną butelį. Griežtai nesutikom ir samdėmės barą, jau geriau už tokią kainą įvairius kokteilius turėti, ir nealkoholinius, ko jie pasiūlyti negalėjo.
Toliau. Ar žinojot, kad yra 500 eurų mokestis-bauda už fejerverkus sodyboje? Ir ne jokio gaisro atveju. Neva susimoki baudą savininkams ir gali šaudyti. Aiškinomės, už ką čia tiksliai.
Pasirodo, kartais piktas kaimynas iškviečia policiją, tai gerieji sodybos šeimininkai sumoka baudą. Priminsiu, nes pasidomėjom, policijos išrašomos baudos dydis – 14 eurų! Pasakėm tą ir jiems, tai atsakymas pribloškė. Taigi jie kaimynui už tuos pačius pinigus eina gerintis: SPA siūlo, pramogas, kad nesipyktų ateityje. Juokauju, pagalvojot? Ne. Tą išgirdom iš direktorės lūpų.
Kadangi ta pati direktorė pamatė žmonių kaitą ir mūsų nusivylimą, pažadėjo būtent šiuos du dalykus mums leisti „kaip išimtį-dovaną“. Ir mano vyro jau kantrybė nelaikė. Mes tik norėjom atsakymo, gal mūsų ketinami išleisti daugiau nei 10 tūkst. nėra tokie reikšmingi, gal mes per daug prašom?
Iš tiesų, juk ne kasdien vestuves rengiam, nežinom, ką galim ir ko negalim tikėtis. Bet visgi, atėjom pas juos su pinigais, konkrečiais norais, geranoriškai nusiteikę šventę švęsti, o gavom daugiau streso nei bet kur kitur.
Štai „gera vieta“
Aišku, čia tik dalelė to, kas buvo toliau. Pasirašėm sutartį ir atsakymų dėl maisto ir gėrimų kainų laukėm 3-4 mėnesius, neva, vis derinami. Tai kaip galim planuotis kitus dalykus? Aišku, laukėm. Kainos privertė ir planuotoją išsižioti, ir kitus mūsų komandos žmones. Bet, nebuvo kur trauktis.
Toliau... Derinom vėl detales: stalus, staltieses. Ir išgirdom įdomių niuansų, pavyzdžiui, jeigu nenorim, kad per šventę kabėtų jų salės užuolaidos, nuėmimas kainuoja 70 eurų. Rankos nusviro, rimtai?
Tuo metu įvyko dviejų sodybos darbuotojų apsižodžiavimas, nes tik viena žinojo apie šią kainą, kita, neva, ne. Tai gal čia savo kainas sugalvoja darbuotojai?
Likus vos savaitei iki vestuvių sulaukėm dar naujų sąlygų, nors nieko panašaus nebuvo sutartyje. Pasidėti tortą į šaldytuvą iki pjaustymo papildomai kainuoja 50 eurų. Gėrimus pasidėti, kad būtų šalti, dar tiek pat. O jeigu norim, kad salę darbuotojai tvarkytų ne šventės naktį, aplink šokant svečiams, o ryte, vėl papildomas mokestis – 150 eurų. Juokas pro ašaras.
Štai ką reiškia „gera vieta“. Į mūsų aiškinimus apie papildomas sąlygas darbuotojos tik skėsčiojo rankomis. Ir žinot kas nutiko? Susitvarkėm per pažįstamus. Labai liūdna ir bjauru, kad vis dar reikia ieškoti pažįstamų, norint gauti tai, už ką susimoki.
Įdomus faktas – tas šaldytuvas nuomai stovėjo toje pačioje salėje, kurioje vyko šventė. Nuomotas ar ne.
Nesuvedinėju sąskaitų su sodyba šiuo laišku, nes parašiau ir jiems mūsų atsiliepimus ir rekomendacijas privačiai. Bet taip norisi, kad sveikas požiūris būtų verslininkų. Ir gal jie skaitys šį laišką, ir kitaip pasigalvos elgtis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
