Tiesiog negaliu atsidžiaugti begaliniu valstybės, atjaučiančių įstatymų kūrėjų ir priėmėjų, rūpesčiu ir supratimu. Tiesiog neturiu teisės nepasidalinti su jumis žinia, kokią meilę patiriu. Tiesiog iš laimės spirgu. Ne keptuvėje, ačiūdie. Kalbėsiu apie mediciną ir socialinę pagalbą, nors man liežuvis nesivečia to vadinti pagalba.
Skauda? Toks organizmas
Man jau greit bus penkiasdešimt, tad suprantama, kad organizmas po truputį vis labiau serga. Pirmučiausia pasakysiu, kad didžiąją dalį gyvenimo dirbau ir mokėjau mokesčius, nors ir ne ypatingai didelius, bet tokius, kokių reikalavo valstybės įstatymai. Nė karto nesu gavusi iš Sodros pinigų nei už biuletenius, nei už motinystės atostogas, nei jokių kitokių išmokų. Mokėjimas vyko vienpusis.
Dirbau kirpėja ir ėmė skaudėti sąnarius. Neapsikentusi nuėjau pas gydytoją, kuri po tyrimų pasakė, jog man nieko nėra – atseit, esu sveika. Į klausimą, kodėl man tada skauda, atsakė: „Toks organizmas.“ Ir baigta. Praėjo daugiau nei metai, o sąnarius vis labiau skaudėjo, darėsi sunku dirbti, miegoti. Vėl kreipiausi į medikus. Diagnozė – pečių bursitas, kalcinatai, tendinitas.
Traumatologas liepė nusipirkti „Kenalog“ (kortikosteroidas) ampulę ir nieko neaiškinęs suleido tik į dešinį petį. Tuo gydymas ir baigėsi, nepaaiškino, nei ką toliau daryti, nei ko tikėtis, nei koks bus tolimesnis gydymas. Po suleidimo pasakė, kad man labai skaudės ir dirbti kitą dieną negalėsiu, o ir tas vaistas „nėra jau toks nekaltas“.
Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, gali stipriai pabloginti ligos situaciją. Peties būklė sparčiai ėmė blogėti.
Tyrimo rezultatai užtruko
Po mėnesio dešinio peties skausmas atsinaujino, ir ėmė vis stiprėti. Kreipiausi į šeimos gydytoją. Gavau nukreipimą pas reabilotologą, kurio paskirtos keletas procedūrų visai nepagelbėjo. Po keletos mėnesių vėl kreipiausi į šeimos daktarę pagalbos – atsakymas buvo: „Vienai pacientei niekas nepadėjo.“
Man neskyrė jokio gydymo, jokio siuntimo pas specialistą. Dar prakentėjau keletą mėnesių, kol pasidarė visai blogai, sunku buvo dirbti, nes dešinė ranka pasikėlė vis mažiau, labai skaudėdavo.
Kairė dar nebuvo tokia skausminga, bet taip pat vargindavo. Vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, bet jokio gydymo ir nukreipimo pas kitą negavau. Tad nebeapsikentusi pakeičiau šeimos gydytoją. Kita davė siuntimą traumatologui ortopedui.
Labai sudėtinga greitai gauti pagalbą, nes laisvų vietų nėra, teko laukti eilėje. Traumatologas papuolė ciniškas (nesismulkinsiu aprašinėdama), pirmiausiai padarė rentgenogramą.
Po savaitės parašė siuntimą magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) – aišku, laukti reikėjo eilėje. Jau nebedirbau, nes nebegalėjau, dešinę ranką vos bepakeldau iki juosmens, atgręžti už nugaros neįmanoma buvo, skausmas baisus, apsirengti sudėtinga, o apie miegojimą net nešneku.
Kai pagaliau buvo atliktas MRT pasakė, jog atsakymas bus po trijų dienų. Spėkit iš trijų kartų... Skambinėjau į registratūrą, klausinėdama ar jau yra aprašas. Nėr ir nėr. Tada, po nesėkmingų skambučių, paprašiau registratūros darbuotojos duoti MRT kabineto telefono numerį, bet piktai atšovė, kad nieko aš ten nepešiu. Skambinėjau veik visą savaitę.
Per dvejus metus – tokia diagnozė
Ketvirtadienio vakare vėl gavus neigiamą atsakymą registratūroje, padejavau, kad traumotalogas penktadienį jau dirba paskutinę dieną ir išeina atostogų, o man blogai, labai skauda. Tad registratorė davė telefono numerį, kuriuo galėčiau prisiskambinti į MRT kabinetą. Iš ryto pagaliau prisiskambinau – pasirodo, pamiršo mano tomografiją! Neišnagrinėjo ir neaprašė! Sakau, gydytojas išeina atostogų!
Na, nebesismulkinsiu, kaip vyko tas visas reikalas, bet stebuklo dėka atsidūriau traumatologo kabinete – jis pasakė, kad manęs nepriims, nes neturi laiko! Prieš nosį Kaldėdos, Naujieji metai ir jo atostogos! Aišku, pasiskundžiau ligoninės valdžiai, bet mano skundas buvo numarintas.
Atliktų tyrimų išvados: bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai tokia galutinė per dvejus metus užaugusi diagnozė. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti.
Nebežinoma, kur dėtis nuo skausmo, ėmiau ieškoti kito gydytojo. Ir man pasisekė – apsilankiau pas gydytoją Kauno klinikose! Apžiūrėjo, paskaitė tyrimų rezultatus ir pasakė, kad reikia operuoti.
Ką dabar dirbti?
Po operacijos buvo paskirta 14 dienų ambulatorinė reabilitacija. Kaip vėliau sužinojau – pagal mano diagnozę gerokai per mažai. Bet valstybė daugiau neskiria. Net negaliu aprašyti, kaip kankinausi iš skausmo. Tiesa, aš buvau dirbusi pagal verslo liudijimą, tai man biuletenis nepriklausė.
Valdiškas gydymas apgailėtinas, probėgšmis. Tad kreipiausi į privatų kineziterapeutą. Aiškinti net nereikia, kiek kainuoja vienas vizitas. O man jų reikėjo daug, dažnai ir reguliariai.
Gerai, kad esu ištekėjusi ir vyras turi darbą. Jis mane ir rėmė, išlaikė, mokėjo už gydymą. Iš gydytojų jokios informacijos negaudavau, tad teko pačiai jos ieškotis internete. Aš pakraupau, kai supratau, kad niekas manęs deramai negydo.
Bėgant mėnesiams man negerėjo. Teko asmeniškai kreiptis pagalbos į mane operavusį chirurgą. Ačiū jam didelis, nes jis mane priėmė be jokio talono. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga neatsitraukė, padėtis prasta ir gydytojas nusprendė, jog reikia atlikti sąnario redresaciją, dar prieš tai suleidžiant į abu pečius tą patį bjaurųjį „Kenalog“. Šis vaistas man nepadėjo, tad išsigandau, kad dar blogiau nepasidarytų. Atsisakiau. Buvau gydoma toliau.
Viskas nesibaigė. Nuvykau į Kauno neįgalumo nustatymo komisiją. Gavau 45 proc. nedarbingumo lygį pusei metų. Noriu priminti, kad neveiksni ir ligota dešinė ranka. Klausimas: kokį darbą galėtų dirbti penkaisdešimtmetė moteris, turinti kirpėjos specialybę ir neįgalią dešinę ranką, nepamirštant, kad ir kairioji negaluoja? Teoriškai galima, bet praktiškai?
Taigi. Toliau reikėjo priduoti dokumentus Sodrai, kad apskaičiuotų neįgalumo pensiją. Žinot, kokio dydžio pensiją paskaičiavo? Ogi 89 eurus! Apsidžiaugiau be galo be krašto – sakau, dabar jau skrendu į Kanarus pailsėt!!! Tai – normalu?! Tiek daug metų dirbus ir mokėjus mokesčius gauti tiek, kai absoliutaus skurdo riba Lietuvoje yra 245 eurai per mėnesį! Kaip išgyventi ir dar gydytis už tokius „didelius“ pinigus? Aš jau nesuprantu.
Atsidūrus sudėtingoje asmeninėje situacijoje apima gili neviltis ir nesupranti, už ką tada yra mokami mokesčiai..
***
Ligoninių, kuriose moteris lankėsi, atstovai negalėjo pakomentuoti jos papasakotos situacijos, mat nuo jos praėjus metams laiko nepavyko rasti pakankamai duomenų arba jų buvo negalima atskleisti dėl asmens duomenų apsaugos.
Vertintojas veikia objektyviai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovė Nomeda Pikelytė papasakojo, kaip yra nustatomas nedarbingumo lygis.
„Žmogus, kreipdamasis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, pateikia gydančio gydytojo parengtą siuntimą į NDNT. Šiame siuntime ir prie jo pridėtuose dokumentuose yra pateikiama visa medicininė informacija apie asmens susirgimus ir organizmo funkcijų sutrikimus, kurių pagrindu NDNT pagal minėtus kriterijus nustato bazinį darbingumo lygį (kitaip dar vadinamą medicininiu kriterijumi).
Tačiau bendras darbingumo lygio vertinimas yra atliekamas įvertinus ne tik medicininius kriterijus, bet ir asmens savarankiškumą (socialinį kriterijų). Jis įvertinamas pokalbio su asmeniu metu užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.
Minėtą siuntimą pateikė ir laiško autorė. Šiame siuntime pateiktos medicininės informacijos pagrindu, pagal minėtus kriterijus ir pagal moters atsakymus į asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno klausimus, jai pusei metų buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.
Norime pabrėžti, kad pats vertintojas savo nuožiūra medicininių duomenų interpretuoti ir vienokio ar kitokio darbingumo lygio nustatyti negali. Jis vadovaujasi minėtais kriterijais, kurie griežtai apibrėžia, kokia verte yra vertinamas konkretus organizmo funkcijų sutrikimas.
Darbingumo lygio terminas nustatytas pusei metų, nes darbingumo lygis vertintas pirmą kartą, sveikatos būklė yra pooperacinė, todėl per 6 mėnesius tikėtinas sveikatos būklės ir savarankiškumo, darančio įtaką darbingumo lygiui, pasikeitimas. Tokį terminą, esant nurodytoms aplinkybėms, nustato Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
Baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui asmuo gali į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo kreiptis pakartotinai, pateikdamas naują siuntimą su naujais, tuometinę sveikatos būklę aprašančiais, medicininiais duomenimis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pagal pavestas funkcijas tik nustato negalią, o įsidarbinimo ar persikvalifikavimo klausimus nagrinėja Užimtumo tarnybą“, – teigė NDNT atstovė.
Kiek įdedi – tiek turi
Sodros atstovas Saulius Jarmalis portalui lrytas.lt patikslino, kad su verslo liudijimu dirbantys žmonės dažnai nesukaupia užtektinai stažo.
„Apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją atsižvelgiama į gyventojo įgytą stažą, įgytus pensijos apskaitos vienetus bei taikomą netekto darbingumo lygio daugiklį, kuris, netekus 45 proc. darbingumo, yra 0,5. Daugiau informacijos apie tai, kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija, galima rasti čia.
Stažo ir apskaitos vienetų rodiklius kiekvienas gyventojas gali pats pasižiūrėti prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros sodra.lt/gyventojams. Paskyroje galima netgi suformuoti detalias suvestines, kiek stažo kuriais metais gyventojas įgijo ir kiek kuriais metais socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
Iš esmės tai reiškia, kad žmogaus netekto darbingumo pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek sumokėjo socialinio draudimo įmokų. Daugiau metų dirbusių ir daugiau stažo įgijusių bei daugiau socialinio draudimo įmokų sumokėjusių gyventojų pensija paprastai yra didesnė.
„Sodros“ turimi duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų, kurie dirba savarankiškai – su verslo liudijimu, individualios veiklos pažymėjimu ir kt. dėl mažų deklaruojamų pajamų ir sumokamų nedidelių socialinio draudimo įmokų per metus neretai neįgyja pilnų metų stažo.
Kad žmogus per metus įgytų metų stažą, jis turi sumokėti socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA) per metus. Pavyzdžiui, sumokėjus įmokų tik nuo 4 MMA per metus žmogus įgyja tik 0,3 metų stažą.
Tai ypač aktualu dirbantiems vien tik su verslo liudijimu, mat įmokos užsiimant šia veiklos rūšimi skaičiuojamos tik nuo minimalios mėnesio algos proporcingai verslo liudijimo galiojimo dienų skaičiui, o tai reiškia, kad norint įgyti pilnų metų stažą verslo liudijimas turėtų galioti visus metus.
Įprastai gyventojai verslo liudijimą ima tik toms dienoms, kurias užsiima veikla. Tarkime, jeigu prekybininkas ima verslo liudijimą tik 3 kiekvienos savaitės dienoms, tai per metus jis, tikėtina, neįgis nė pusės metų stažo.
Maža to, pagal anksčiau galiojusią tvarką verslo liudijimų turėtojai turėjo pareigą mokėti pensijų socialinio draudimo įmoką tik pagrindinei pensijos daliai (dabar – bendroji pensijos dalis). Tai reiškė, kad jų pensijų socialinio draudimo tarifas buvo mažesnis (atitinkamai ir įmokos mažesnės) nei kitų dirbančių, tačiau už tai jie įgydavo tik stažą.
Tuo tarpu kiti dirbantieji, mokėdami įmokas standartiniu tarifu, įgydavo ir stažą, ir teisių į papildomą pensijos dalį (dabar – individualioji pensijos dalis, įvertinama apskaitos vienetais).
Taigi, kiekvieno gyventojo pensija labiausiai priklauso nuo to, kiek pats žmogus įdėjo į socialinio draudimo sistemą. Teisinga, kad tų, kas per gyvenimą sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų, ir pensija yra didesnė, o jeigu įmokos buvo minimalios, atitinkamai tai lemia ir gerokai mažesnę pensiją“, – išaiškino S.Jarmalis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
