Tikriausiai taip skambėtų karingi šūkiai praeitame amžiuje. Laimei, dabar nauji laikai, todėl ramiai guliu pamėgtoje Turkijoje ir visai nesijaučiu išdavęs Tėvynę.
Atostogos ir su mažyliu
Į Turkiją vykstu jau penktą kartą, bet šis kartas ypatingesnis, nes neslegia darbiniai rūpesčiai, kišenėje nėra telefono, o vietoje kompiuterio ant rankų nerimsta pusantrų metų anūkas.
„Na, pagaliau atostogausi su šeima, o ne su savo darbu“, – pasidžiaugė žmona ir griežtai pridūrė, kad atostogoms vadovaus ji.
Neprieštaravau. Dėl anūko šiais metais rinkomės ne tik „viskas įskaičiuota“, bet ir atsižvelgėme į vaiko poreikius. Šiek tiek buvo neramu, kaip mažylis ištvers ilgą kelionę. Iš namų išvykome 10 valandą ryto, vietoje buvome 21 valandą vakaro. 4 valandas automobiliu iki sostinės, 2 valandas oro uoste, 3 valandas skrydžio į Gazipašą ir pora valandų autobusu iki viešbučio Alanijos regione. Nepavedė anūkas, viską atlaikė vyriškai.
Viešbutis didelis, gražus, aptarnaujantis personalas mandagus, viskas atlikta greitai ir pirmyn į kambarius, kuriuose lovos buvo papuoštos kaip jaunavedžiams. Matosi, kad čia poilsiautojų laukia.
„Įsijunk telefone žingsniamatį ir pirmyn!“ – sukomandavo brangioji ir tą patį vakarą iškeliavome prie jūros, pasivaikščioti smėlėtu Kleopatros paplūdimiu.
Pajūris primena lietuvišką – baltas smėlis. Anot istorikų, Kleopatros nurodymu jo čia prinešė vergai, nes tų amžių gražuolei netiko akmenuotas paplūdimys. Baras šalia pliažo ir valgykla dirba iki paryčių. Be jokio apribojimo gali gerti įvairaus stiprumo koktelius arba gryną ugninį vandenį ir sočiai užkąsti. Miela ir romantiška ošiant jūrai gurkšnoti kokteilį su artimu žmogumi ir nebijoti pamatyti rūsčias tautos blaivintojo akis.
Besėdint kilo mintis, gal Veryga leistų pajūryje įsteigti laisvas poilsio zonas? Aptvertų aukšta tvora gabalą paplūdimio, kad niekas nematytų, ir leistų žmonėms ilsėtis taip, kaip jie nori, o ne pagal nurodymą iš aukščiau.
Pirmą vakarą prasėdėjome beveik iki paryčių. Aplink nuolat buvo daug žmonių ir nors už nieką nereikia mokėti, tik pora poilsiautojų buvo truputį linksmesni, o kiti – poilsiautojai iš buvusio soclagerio.
Aktyviausios įmanomos atostogos
Kitą dieną iš pat ryto keliavome į turkišką pirtį. Patyrėme visus hamamo malonumus (malonios mergaitės nuplauna ir nušveičia kūną šiurkščia kempine). Pirtis rekomenduojamas naujai atvykusiems, nes po kūno nušveitimo, anot turkų, įdegis tampa bronziniu. Po pirties – viso kūno masažas, veido kaukė ir tada jau galima pradėti atostogauti.
Kadangi ėjome keturiese, tai nusiderėjome kainą iki 25 eurų žmogui. Neįsivaizduoju, kiek Lietuvoje kainuotų toks kompleksas malonumų, bet jaučiu, kad už tokią kainą tik nugarą pakasytų. O čia išeini kaip naujai atgimęs! Mergaitės iš Filipinų labai stengiasi.
Daugeliui turkiškos atostogos tai atsikėlei, pavalgei, išgėrei, pasimaudei, pavalgei, išgėrei, pasimaudei, išgėrei, pavalgei, išgėrei, vakare nuvarei į diskoteką, pažiūrėjai, kaip kiti trepsi, dar išgėrei ir miegot. Bet taip leidi laiką jei esi tinginys, neturi energingos žmonos ir kartu neatostogauja anūkas.
Visuose viešbučiuose, kiek teko būti, yra sąlygos aktyviam ir pasyviam poilsiui. Ryte, po pusryčių, dienos atidarymas – bendras šokis su animatoriais, po to – aerobika, vandensvydis, tinklinis ant smėlio, sporto salė, lauko treniruokliai, pirtys ir dar daug visko.
Mums šiais metais pagrindinis aktyvaus poilsio skatintojas buvo anūkas. Gal turėjo įtakos tai, kad jis nuo 6 savaičių amžiaus reguliariai su mama lankė baseiną, nes atostogų metu buvo neįmanoma iškrapštyti jo iš baseino. Vaikams buvo skirti trys baseinai, aibė įvairiausių čiuožyklų, krioklių, vandens patrankų. Berniukas šėlo ant vienos, tai ant kitos čiuožyklos, tai į vieną baseiną, tai į kitą, ir taip visą dieną su trumpu pietų miegeliu.
O kai vieną vakarą mane paliko su anūku žaidimų kambaryje, tai nusivariau iki komos. Turint savo kompanijoje vieną tokį aktyvų poilsiautoją, nebereikia ieškoti aktyvaus poilsio alternatyvų. Laimei, anūko priežiūrą dalindavomės visi draugiškai – mama, tėtis, močiutė ir senelis.
Vėžlys užpuolikas
Kadangi įdomiausias vietas Turkijoje buvome aplankę jau seniau, tai kažkokių rimtų ekskursijų neplanavome. Juo labiau, kad buvo labai karštos dienos ir temperatūra siekė apie 37-40 laipsnių. Per tokį karštį gali tik maudytis ir valgyti arbūzus. Jei norėtum visko paragauti, tai visą savaitę tektų praleisti valgykloje. Stengiausi nepersivalgyti, daug vaikščioti, ganyti anūką ir maudytis. Nors per savaitė nupėdinau 118045 žingsnius, bet vis tiek priaugau 3 kg.
Nors karštis truputį slėgė, bet neiškentėme be poros nedidelių išvykų. Dukra buvo sutarusi darytis tatuiruotę. Ji kainavo 350 eurų, bet tie patys „menininkai“ pasiūlė su didele nuolaida pažiūrėti turkiškų šokių, dervišų suktukų ir pažvejoti. Už šokius su nuvežimu ir parvežimu sumokėjome 15 eurų žmogui (be nuolaidos būtų 20 eurų). Tikrai nebrangu už galimybe pasigrožėti ir net pačiam kartu pašokti aistringus turkiškus šokius.
Labai sužavėjo dervišų suktukas. Jie sukosi be sustojimo apie 5 min. Pabandykite esant 35 laipsnių karščiui pasisukti į vieną pusę. O po poros dienų išplaukėme į jūrą pažvejoti. Kaina – 50 eurų žmogui. Už tokią kainą galėtum visą mėnesį valdyti pirktinę žuvį, bet teigiamos emocijas, kai pats pagauni žuvį, ją laive iškepi ir pasimaudai kartu su nepaprastu jūros gyventoju atperka išlaidas.
Žvejyba prasideda dar prieš saulės patekėjimą. Nedidelis laivelis plaukioja įlankoje pirmyn ir atgal, o mes išleidžiame valus su 8-10 kabliukų ir tampome. Malonus jausmas, kai užkimba iš karto po kelias žuvis. Saulei patekėjus kibimas baigėsi. Dar kokią valandą paplaukiojome, bet bepagavome tik kelias žuvis.
„Žuvys nunėrė gilyn“, – tarė kapitonas ir nuplaukėme prie Alanijos pilies. Kol šeimininkas kepė žuvį, mes sušokome į jūrą. Vanduo labai švarus, šiltas. Gylis – apie 4-5metrus, bet dugnas matosi. Žinojau, kad šiame regione nėra ryklių, bet kai valtyje buvę dar du lietuvaičiai pasakė, kad netoliese vandens paviršiuje mato kažkokį neaiškų gyvį, žmona akimirksniu atsidūrė valtyje. Neatsilikau ir aš.
Tas gyvis, pasirodo, buvo vietinis jūros vėžlys. Įmetėme vėžliui žuvelę. Jis ją kaip žnyplėmis perkirpo ir nusinešė į dugną. Po to papliuškenus vandens paviršių pirštais, vėžlys tuoj pat pasirodė ir puolė prie rankos. Vos spėjau ištraukti. Manau, be problemų būtų nugnybęs pirštą. Kapitonas sakė, kad tas vėžlys – jo draugas. Visada atplaukia, kai baigiasi žvejyba ir prasideda žuvies dorojimas. Jam taip pat tenka keletas žuvelių, tai yra, tunų. Labai skanūs.
Fantastiški derybininko įgūdžiai padėjo
Ką nori, tą daryk, bet atostogos, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi pabaigą. Savaitė pralekė kaip viena diena. Norėjau pažiūrėti, kokios tos turkiškos kainos, bet čia parduotuvių su fiksuotomis kainomis labai mažai. Viskas priklauso nuo tavo sugebėjimo derėtis. Derybos dėl kainos – turiu tos patirties. Odos parduotuvėse nuo 500-700 eurų nuderėdavau iki 170–200 eurų. Svarbu neskubėti, turėti kantrybės, laiko, gerai mokėti rusiškai ir kalbėti ne tik apie odą, bet ir apie kitus įvairius dalykus.
Išeinat iš vienos parduotuvės ir nešantis gausą pirkinių, pardavėjas dukrai tyliai pasakė: „Tavo tėtis labai baisus žmogus.“ Tikiuosi, kad jis juokavo.
Užmečiau akį į degalų kainas. Dyzelinas truputį virš euro. Lietuvoje truputį virš euro. Ryžių 1kg 10,75 lyros – 1,68 euro. Lietuvoje – 1,61 euro. Turguje už 6 šviežias figas sumokėjau 2 dolerius, grįžęs į Lietuvą radau po 0,25 euro už vienetą. Kainos nedaug skiriasi nuo mūsų.
Pati kelionė kainavo 650 eurų žmogui, pridėkime dar išlaidas vykstant iki sostinės ir atgal. Vargu, ar Lietuvoje už tokią sumą gautum nors pusę to, ką gauni tenai, net atitvertoje „laisvo poilsio zonoje“. Puikaus oro, šilto vandens, švarios jūros nenupirksi, o personalo rūpestis poilsiautoju, puikus maistas, švari aplinka ir žmonių laisvumas taip pat ne visada vertinami pinigais. Niekas nesigėdija savo kūno formų, nedemonstruoja madingų rūbų, visi tiesiog poilsiauja. Kartu su visais pailsėjau ir aš.
Į Lietuvą išvykome pavakaryje, namuose atsiradome kitos dienos paryčiais. Ir vėl mažasis keliautojas viską atlaikė vyriškai. Nebuvo vargo, tai kitais metais vėl galės keliauti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
