Iš kitų įžymybių arba kai kurių, sakysime, apžvalgininkų pareiškimų galima suprasti daug blogų dalykų. Dėl kažkokios nesąmonės praeityje išvadintas vatniku. Dėl rašymo stiliaus feisbuke ir instagrame vėl kažkas juokiasi. Man tokie smerkikai – žemiau plintuso.
Labai lengva smerkti ir juoktis, kai patys nėra nieko sukūrę. Turiu bendradarbę, kuri baksnoja pirštu į menininkus ir šaiposi: tas prasigėręs, anas nemoka rašyti taisyklingai, trečias – už jį mano dukterėčia gražiau nupieštų... O pati ką pasiekusi? Nieko, su manimi toje pačioje parduotuvėje dirba.
Bet po vienos laidos apie garsų dizainerį, kitą dieną ji šoko apkalbinėti. Pavyduoliai, kiek dar baksnosite pirštu? Gana! Man toje laidoje priešingai - jis atsiskleidė visu grožiu. Tarp visų neigiamų komentarų – galbūt rasite vietos ir pozityvui?
Mane žavi jo meilė ir atsidavimas savo darbui. Kiekvieną kartą J.Statkevičius pabrėžia, kiek daug dirba ir kokį jam tai teikia malonumą. O kiek dabar matom aplink nenuoširdumo ir maivymosi? Dainininkė demonstruoja dvasinį nušvitimą, o paskui atsiprašo iš filmavimo, nes iš vakaro „užgėrė“. Dizaineris – kitoks, nevaidina. Žaviuosi jo mokėjimu būti atviru ir nesakyti vien to, ką nori girdėti kiti žmonės.
Manau, žinote, kodėl jis nemėgstamas kai kurių? Nes jo nuomonė nėra daugumai patogi, tas jį išskiria iš kitų. Jo aštri nuomonė mane tiesiog veža, o ypač juokinga stebėti žmonių reakciją į jo kandžius ir tiesius pasisakymus.
Dar viena priežastis – mūsų maža tautos savivertė. Mėgstu jo meilę sau ir savo asmeniui. Jis žino, kad yra Statkevičius ir tokio kito niekur nėra ir nebus niekada. Jis žino savo pasiekimus ir iškovotą savo vardą, kuris išliks istorijoje, o visa kita – jam kaip nuo žąsies vanduo. Kai kurie lietuviai negali to pakęsti, nes juos tiesiog purto nuo žinančių savo vertę žmonių. Kadangi patys savo vertės neturi arba nepripažįsta.
Nepaneigiama ir jo meilė savo šaliai. Jis juk galėjo dirbti užsienyje, bet pasirinko garsinti savo gimtinę, nors kartais ir nėra tinkamai įvertintas. Taip pat žmogaus vertybes parodo tai, kaip šneka apie savo mamą. Su tokia didele meile, pagarba ir dėkingumu. Kiekvienai mamai turėtų glostyti širdį malonūs žodžiais, ištarti viešai savo suaugusio vaiko.
Kalbėkite, ką norite, tikriausiai ir dabar suėsite komentaruose. Bet šiame feikinių žvaigždžių pasaulyje veža tikrumo pojūtis. Manau, kad J.Statkevičius žino kas yra padielka viskame: madoje, mene ir gyvenime. Laikas būtų to išmokti ir mums.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
