Grūdinto stiklo stakanai, kirilica ant kartotinių vaistų dėžučių užrašyta „geriausia iki 1985 metų“, vitražiniai langai, liniuotės kirčiai per pirštus... Skamba senoviškai, tiesa? Visiems grūto parko gerbėjams – puiki žinia. Galite tai rasti vienoje mokymo įstaigoje.
Priemonės – prieštvaninės
Vienoje iš daugelio mokymo įstaigų, kuriose galima mokytis tapti medicinos atstovu, menami seniausi laikai. Kadangi negaliu rašyti visų vardų bei pavadinimų, noriu tiesiog savo ir daugumos bendražygių vardu pasisakyti, kokį cirką kenčiame ne vienerius metus.
Ar kada nors teko skaityti knygas, kuriuose klaidų daugiau nei pirmoko rašinėlyje? Mums buvo nuo pat pirmo kurso duodama paskaitų metu perrašinėti knygas. Dėstytojai pamačius, kad savo pezalais negali sudominti auditorijos, jai pyktį leidžiama išlieti trenkiant liniuote per pirštus. Taip pat neleistina paskaitos metu žiūrėti, kiek valandų.
Nevalia žinoti kiek valandų... Neveltui maestro dainavo „laimingi laiko neskaičiuoja“. O ko čia liūdėti, kai paleidžia iš paskaitų, nes neturi mokymo inventoriaus? Tik džiaugtis!
Leiskite paminėti, kad medicininiame darbe labai svarbi informacija. Bet kaip ja naudotis, kai užrašai ant praktinio inventoriaus – kirilica? Dalį reikmenų, norint praktikuotis, reikia atsinešti pačiam. Kaip, beje, ir pirštines.
Kaip derinti darbą ir mokslus?
Apskritai, tai visų mokymo priemonių deficitas buvo stipriai jaučiamas. Visus 4 metus. Man gaila ne tik būsimų kolegų, tačiau ir dėstytojų, kurie iš darbo vietų į kolegiją tįsė mokymo priemones. O mes toliau senoviniais būdais ruošėmės paskaitoms.
Žinot, kai mamos pamiršta gimdymo skausmą, nes į pasaulį atėjusi nauja gyvybė nustelbia visus vargus? Mes į viską taip pat buvome pasiryžę numoti ranka vardan diplomų. Tačiau sunku net elementariai išgyventi.
Paaiškinkite man, kilusiai iš vidutinės šeimos, kaip išbūti kelerius metus moksluose ir nedirbti, kai stipendija yra 30 eurų per mėnesį (jei vidurkis yra daugiau nei 9, o du žmonės iš grupės gauna 120 eurų stipendiją, kai jų vidurkis yra daugiau kaip 9,8)? Su darbu neleidžia derinti mokslų.
Atsiskaitymų datos yra keičiamos paskutinę minutę, nuo pirmo kurso yra girdima, kad prioritetas turi būti mokslai... Kaip man ir kitiems, kilusiems iš paprastų šeimų, išgyventi? Sueina 18 metų, tėvai peržegnoja ir keliauk. O maistas, komunaliniai, degalai?Esu labai nusivylusi, bet neišvyksiu į kokią Norvegiją, nes noriu, kad būsimos kartos gyventų kitaip.
***
Mokymo įstaigos atstovas patikino, kad įstaiga nėra gavusi skundų dėl nė vieno laiške paminėto dalyko bei neigė esant kokioms nors problemoms.
„Laiške išdėstytą informaciją vertiname kaip neatitinkančią tikrovės. Be to, administracija iki šiol nėra gavusi nei žodinių, nei rašytinių nusiskundimų, panašių į išdėstytus minėtame laiške“, – atsakyme portalui lrytas.lt rašė atstovas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
