Emigrantė įsidarbino Nyderlandų mokykloje: sakė, kalėjime lengviau

Dveji metai triūso kalbos koledže atnešė savo vaisius. Šiaip ne taip išlaikiau aukščiausios kategorijos olandų kalbos egzaminą NT2. Tikėjausi, kad gerai mokant kalbą pavyks susirasti padoresnį darbą, kurio pradėjau ieškoti skelbimuose.

 Neturėjau iš ko rinktis, todėl dar tą pačią dieną paskambinusi pažadėjau, kad pamokas pradėsiu pirmadienį.<br> 123rf nuotr.
 Neturėjau iš ko rinktis, todėl dar tą pačią dieną paskambinusi pažadėjau, kad pamokas pradėsiu pirmadienį.<br> 123rf nuotr.
 Tokios baisios įstaigos nesu mačiusi. Ji veikiau priminė internatinę mokyklą arba paauglių koloniją.<br> 123rf nuotr.
 Tokios baisios įstaigos nesu mačiusi. Ji veikiau priminė internatinę mokyklą arba paauglių koloniją.<br> 123rf nuotr.
 Tokios baisios įstaigos nesu mačiusi. Ji veikiau priminė internatinę mokyklą arba paauglių koloniją.<br> 123rf nuotr.
 Tokios baisios įstaigos nesu mačiusi. Ji veikiau priminė internatinę mokyklą arba paauglių koloniją.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jūratė Prins

Jan 20, 2020, 6:41 AM

Tik vienas pasiūlymas

Parašiau daugiau negu šimtą motyvacijos laiškų. Vienos organizacijos neatsakė išvis, o daugumos gautų laiškų turinys buvo panašus: „Dėkojame, kad domitės mūsų įmone. Gaila, bet mes pasirinkome kandidatą, labiau atitinkantį įmonės reikalavimus ir profilį. Linkime jums sėkmės ateityje ir geros dienos.“

Po pusės metų paieškų supratau, kad patinkantį darbą bus nelengva surasti. Arba, tiksliau pasakius, beveik neįmanoma. Suprantama, tarp dešimties konkurentų olandų mano šansai lygūs nuliui. Bet neketinau pasiduoti ir vis dar nepraradau vilties.

Pagaliau! Teigiamas atsakymas iš Amsterdamo mokyklos. Buvau pakviesta pokalbiui. Ne itin norėjau dirbti Amsterdame. Tolokai nuo namų. Apie šešiasdešimt kilometrų pirmyn ir tiek pat atgal. Didelės automobilių spūstys rytais ir po darbo manęs neviliojo. Tačiau kitos išeities neturėjau. Nusprendžiau priimti pasiūlymą ir atvykau pirmajam pažintiniam pokalbiui.

Juk ir čia – žmonės

Mokykla įsikūrusi tolokai nuo centro – rytinėje Amsterdamo dalyje. Lukas – praktinė žemiausio lygio mokykla – ieškojo virėjo specialybės mokytojo, kuris nedelsiant galėtų pradėti vesti virimo pamokas, nes buvęs mokytojas ką tik išėjo iš darbo dėl asmeninių priežasčių.

Norėjau išbandyti savo jėgas. Kad čia sudėtingos sąlygos, pamačiau tik privažiavusi prie mokyklos. Pirmame aukšte išdaužytų langų stiklus pakeitė fanerinės plokštės.

Įėjus vidun mane pasitiko tamsaus gymio raumeningas vyriškis ir palydėjo nuspardytais bei aprašinėtais koridoriais į direktoriaus kabinetą. Tokios baisios įstaigos nesu mačiusi. Ji veikiau priminė internatinę mokyklą arba paauglių koloniją.

„Nieko... Neišsigąsiu, – raminau save, – juk ir čia dirba žmonės, ir čia mokyklą lanko vaikai.“ Direktorė, mano amžiaus moteris, „pasipuošusi“ sportine apranga, džiugiai pasisveikino, pasodino ir pasiūlė puodelį kavos.

Mokyklą baigia nugriauti vaikai

„Turbūt suprantate, kokio lygio čia mokykla, – pradėjo ji. – Tai – buvusi ZMOK (oland. labai sunkiai auklėjamų vaikų mokykla. – Red.). Ji skirta sunkiai auklėjamiems, silpnų gabumų ir sudėtingo elgesio vaikams. Dabar ji vadinama praktinio mokymo mokykla.

Klasės nedidelės – iki dvylikos mokinių. Kartu su jumis dirbs asistentė. Mokykla labai brangi. Vyriausybė į ją investuoja keturis kartus daugiau lėšų nei į kitas. Problematiški vaikai kainuoja brangiai.

Mums labai reikia mokytojo. Vaikai per laisvas pamokas baigia nugriauti mokyklą... Kada galėtumėte pradėti? Būtų gerai jau kitą savaitę... Jokios mokymo programos čia nėra, jūs pati planuojate pamokas taip, kaip norite, dirbate tiek valandų ir dienų per savaitę, kiek norite. Lėšų produktams supirkti gausite. Palydėsiu jus į praktinio virimo klases apsižvalgyti.“

Virimo klasė buvo erdvi. Modernios kepimo krosnys ir virtuvės aparatai, pakankamai darbastalių, kito inventoriaus ir įrangos.

„Pagalvokite kelias dienas ir paskambinkite man. Labai norėčiau, kad pasiūlymą priimtumėte“, – pakvietė direktorė.

Neturėjau iš ko rinktis, todėl dar tą pačią dieną paskambinusi pažadėjau, kad pamokas pradėsiu pirmadienį. Taigi, turėjau visą savaitgalį pasiruošimui.

Patraukli pažintis

Pirmadienį anksti ryte jau buvau mokykloje. Norėjau prieš pamokas susipažinti su kitais mokytojais ir mokyklos prižiūrėtoju. Šis jaunas energingas, treniruotas tamsiaodis. Jo pūpsančio standaus raumenyno nepaslėpė net laisvas megztinis. Balti kaip perlas dantys žibėjo tarp gražių rausvų lupų.

„Šokoladinis desertas“, – pagalvojau ir išsigandau savo minties. Nusukau žvilgsnį nuo jo lūpų. Vyras maloniai pasveikino mane, atvykusią į jų mokyklą ir pasiteiravo, ką tokia trapi, smulki moteris ruošiasi čia veikti. Jis pats ilgą laiką dirbo kalėjimo prižiūrėtoju, o šioje mokykloje – tik metus.

„Čia daug sunkiau, – pripažino jis, – o ten visi sėdi už grotų.“

Dėl viso pikto padavė savo vizitinę kortelę, kurioje nurodytu mobiliojo telefono numeriu galiu jam skambinti, jei pamokų metu situacija taptų nevaldoma. Mirktelėjo man ir palinkėjo sėkmės.

„Ehe, – pagalvojau, – bus įdomu...“

Tai – ištrauka iš biografinio romano „Olandiško sūrio skonis“. Knygoje autorė aprašo savo gyvenimą Olandijoje.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.