Nuvežusi dukrą į darželį, kaip visada penktadieniais, užsukau į parduotuvę šalia namų – penktadieniais čia nusiperku šviežių gėlių ir maisto savaitgaliui. Nemėgstu stumdytis eilėse, todėl poilsio dienomis stengiuosi apsieiti be vizitų į parduotuvę.
Pirmiausia nustebau, kad žmonių parduotuvėje ankstų rytą tikrai buvo gerokai daugiau, nei esu įpratusi matyti. Dirbo NET trys kasos, nors dažniausiai be jokių eilių atidaryta būna tik viena.
Į pirkinių vežimėlį įsimečiau gėlių, porą pakuočių braškių, varškės lazdelių vaikams, mėsos pakuotę rytojui, varškės, vaikiškų tyrelių... Simboliška – ir itališkų produktų – lazanijos lakštų, tarkuoto kietojo sūrio, raviolių. Ir prisiminiau, kad vakar į puodą subėriau paskutines avižines kruopas savo mažyliui – reikia ir jų.
Štai čia mane ir ištiko „panika“! Lentynos, visada pilnos kruopų ir makaronų, mane pasitiko pustuštės! Visai pustuštės! Makaronų buvo vos kelių rūšių, grikių ir manų – nė kvapo. Ant aukščiausios lentynos mėtėsi keli paplėšyti pakeliai kuskuso.
Tada jau pradėjau dairytis – konservų lentynos ne tuščios, bet ir ne gausios. Aliejaus – nei rapsų, nei saulėgrąžų – nė kvapo!
Vaizdelis, švelniai tariant, nejaukus. O dar kaip tik tuo metu pro mane pilną vežimėlį stūmė vyriškis, kuris prie mano akių susikrovė krūvą likusių makaronų ir pasisuko į konservų lentyną – šlavė juos į vežimėlį turbūt pusmečiui.
O dievai – juk Korona! Juk kaip tik šiąnakt buvo paskelbtas pirmasis atvejis Lietuvoje. Akivaizdu, štai kur šuo pakastas!
Taip, sutinku, situacija pasaulyje šiuo metu nėra pati linksmiausia. Taip, reikia saugotis – pirmiausia, plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas. Taip, nereikia skristi atostogų į „užkrėstas“ šalis. Taip, gal net neverta eiti į masinio susibūrimo renginius.
Na, į Žalgirio rungtynes šį vakarą aš tikrai neičiau. Ir ne dėl to, kad man visiškai neįdomu, bet būtent dėl galimybės lengvai pasigauti virusą. Iš tiesų net keista, kad mes čia visi „saugomės“, o štai vyrai iš Italijos negali nevykti „pasižaisti“ krepšinio pilnoje arenoje sirgalių. Ir trenerių pozicija man čia atrodo... juokinga (baudos? Jūs rimtai?), jei nebūtų graudi.
Na bet taip? Šitaip šluoti parduotuvių lentynas? Ne veltui mano ne itin mėgstamas ministras Aurelijus ryte per radiją kalbėjo, kad daug blogiau už patį virusą – panika. Buvo net keista, kad žmonėms reikia pasakyti – eikite į darbus, gyvenkite, kaip gyvenote, nepanikuokite.
Tikrai, panika, atsispindinti tose tuščiose lentynose, nuteikė labai nejaukiai.
Taip ir norisi sakyti – žmonės, atsipeikėkite. Tiesiog plaukite rankas, juk čia virusas. Ne karas, ne maras – virusas.
Kaip tik vakar apie tą baisųjį virusą kalbėjome su mama. Na, nes kalboms čia, be abejo, aktualija nemenka. Ji – moteris išsilavinusi, tvirtai stovinti ant žemės ir – prieš kelias savaites grįžusi iš atostogų, kurių jungiamasis skrydis buvo Bergamo oro uoste (Šiaurės Italija). Jame tėvai praleido nei daug, nei mažai – apie 8 valandas.
Ir ką – jokios panikos. Jau praėjo pakankamai laiko, kad nerimo kruopos, jei jų ir buvo, dingtų. Mama tiesiog pasijuokė, kad štai dabar ir pasimatys, kas gyvena kaip sutriai.
Gerai viena draugė feisbuke šįryt parašė – 1, 2, 3... pradedam isteriją! Įdomu, kiek laiko praeis, kol visiems tai atsibos?
Susikaupkite, žmonės, skaitykite normalius informatyvius tekstus, domėkitės ir vis kartokite sau – tai tik virusas. VIRUSAS. Ne karas ir ne ateivių ataka. O galvodami ir stengdamiesi būti ne panikuojančia minia, o mąstančiais ir sąmoningais žmonėmis (juk tuo ir skiriamės nuo beždžionių) – eikite nusiplauti rankų. Eilinį kartą su muilu. Kvėpuokite.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
