Anglijoje aš gyvenu jau daugiau kaip 10 metų. Kai laimės ir gero gyvenimo nepavyko sukurti tėvynėje, ši šalis tapo mano antraisiais namais. Tačiau pastarąjį mėnesį pradedu abejoti, kad priėmiau teisingą sprendimą.
Dėl karantino ir darbo iš namų atsirado daugiau laiko stebėti, kas vyksta šalyje, kurioje gyvenu, ir kaip su kritine situacija tvarkosi Lietuva. Tai palyginus, kilo nemalonus jausmas, kad gyvenu arba kvailių, arba cinikų šalyje.
Pirmiausia ir net neabejotina, kad Lietuva reagavo greitai ir griežtai: tikrai nesu dabartinių valdančiųjų gerbėja, tačiau nustebino adekvati reakcija į situaciją.
Taip, tikrai yra ir klaidų, tačiau jei ne greiti ir kartais kiek kategoriški sprendimai, gali būti, kad situacija būtų tragiška.
Panašu, kad krizinėje situacijoje mūsų valdžios maniakiškas potraukis draudimams pasiteisino.
Kita medalio pusė, kurią pasirinko švedai ir britai – natūrali atranka. Apie švedus nuolat kalbama kaip apie tuos, kurie pasirinko kitą strategiją, ir dėl to laimi, nes jų ekonomika bus išgelbėta, tačiau...
Palyginus su Norvegija ar Danija, mirtingumas milžiniškas. Panašu, kad nuspręsta, jog tauta turi persirgti, o silpnieji – mirti.
Žiauri tiesa, bet biudžetui tokia strategija būtų buvusi gana naudinga – jokių socialinių išmokų už nedarbingumą, ir dar pensijoms sutaupai, nes pagrindinis viruso taikinys akivaizdus – pensinio amžiaus žmogus.
Žinau, kad dalis ims ginčytis, kad britai nepasirinko natūralios atrankos, šalyje karantinas ir panašiai, tačiau ar žinote, kas iš tiesų vyksta čia?
Valdžia ne tik pavėlavo reaguoti į pasaulinę pandemiją – iki šios dienos žmonės neprivalo nešioti kaukių. Taisyklės, pagal kurias galima išeiti iš namų, yra tokios absurdiškos, kad plaukai stojasi piestu: policija priima tokius pasiteisinimus, kaip „einu nusipirkti alkoholio“, „man reikia atvėsti po konflikto namuose“ ir pan.
Londono priemiestyje, kuriame gyvenu aš ir dar daug lietuvių, situaciją būtų galima laikyti komiška, jei nebūtų tokia tragiška.
Žmonės sportuoja gryname ore, keliauja su šeimomis į parkus, ten leidžia laiką be jokių apsaugų, susitinka su draugais, kai tuo pat metu šimtai miršta.
Beje, stebina mažytė detalė, kurią Lietuva pamiršo – užsienyje gyvenančių ir užsikrėtusių koronavirusu piliečių skaičius galėtų dramatiškai pakeisti tėvynės statistiką. Ar šie žmonės buvo patogiai pamiršti?
Sakysite, nieko tokio, nes lietuvių Lietuvoje – pilnos gatvės? Bet jūs turite dėvėti kaukes, jus baudžia už karantino sąlygų nesilaikymą. Taip gelbstimos jūsų gyvybes, nes kol kas patikimiausias būdas nesusirgti – likti namuose ir saugotis.
Tai, ką su savo tauta daro britų valdžia, galima prilyginti genocidui, ir kasdienis mirčių skaičius tik patvirtina šį teiginį.
Kaip kitaip galima pavadinti valdžios strategiją, dėl kurios kasdien miršta beveik 1000 žmonių?
Tebūnie tai pagalbos šauksmas Jungtinėje Karalystėje esantiems lietuviams ir prašymas pagalvoti tėvynėje gyvenantiems apie tai, ką jie turi, maldavimas susimąstyti prieš pažeidžiant karantino sąlygas Lietuvoje.
Saugokime vieni kitus dabar, nes antroji koronaviruso banga tokios galimybės gali ir nesuteikti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
